ELTA
Per devynis šių metų mėnesius šalyje kilo daugiau nei 13 tūkst. gaisrų, tai yra 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų sumažėjo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 13 tūkst. 91 gaisras. Juose žuvo 185 žmonės, tai yra 23 mažiau nei pernai. Tarp žuvusiųjų – 7 vaikai – trimis mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Gaisruose nukentėjo 172 gyventojai, pernai tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusiųjų buvo 213. Šiemet jau kilo 19 gaisrų, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus ir vienas gaisras, pasiglemžęs net keturių žmonių gyvybes.
Miestuose žuvo 65 žmonės, o kaimo vietovėse beveik dvigubai daugiau – 120. 19 gyventojų per gaisrus žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, po 9 – Varėnos ir Vilniaus rajonuose, 8 – Ignalinos rajone, 7 – Kėdainių rajone, po 6 – Skuodo, Zarasų ir Šalčininkų rajonuose.
Dažniausia – 58 žmonių – žūties gaisruose priežastis buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi, 16 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 11 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 53 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.
Nors žuvusių ir traumuotų žmonių gaisruose skaičius šiemet ir sumažėjo, tačiau, pasak ugniagesių, kelerių metų gaisrų statistika rodo, jog daugiausia gyventojų žūsta atšalus orams bei šildymo sezono metu. Štai pernai vien per gruodžio mėnesį gaisrai pasiglemžė net 39 žmonių gyvybes.
Per tris šių metų ketvirčius daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5271, arba beveik 40 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, miškuose gaisrų padaugėjo 52 proc., pievose – 29 proc., o durpynuose net – 109 proc. Taip pat daugiau kaip du kartus išaugo gaisrų skaičius pasėliuose, dažniau degė ir ražienos.
1919 gaisrų, arba 15 proc. visų gaisrų, užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, 1019 kartų degė transporto priemonės (8 proc.), 945 kartus – pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7 proc.), o 111 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesinta 6871 gaisras, o kaimo vietovėse – 6220. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko beveik 39 gaisrai.
Šiemet ugnis sunaikino 566 pastatus, 309 transporto priemones, 8482 tonas pašarų, 12 tūkst. 47 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, dar 14 tūkst. 189 kvadratiniai metrai šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 203 žmonių gyvybes, 1105 pastatus, 182 transporto priemones, 375 gyvūnus.
Daugiausia – 52 proc. – visų gaisrų kilo dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi, po 8 proc. – deginant žolę ir dėl netvarkingos elektros įrangos bei buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 5 proc. – dėl neatsargaus rūkymo, 4 proc. – naudojant netvarkingas krosnis ir dūmtraukius. Be to, šiemet užregistruota 290 padegimų (2 proc.), 310 gaisrų (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 70 – dėl žaibo iškrovos, o 1460 gaisrų (11 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 5733 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 8 proc.
2701 kartą ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1112 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 645 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 170 nukentėjusiųjų bei ištraukė 83 žuvusius žmones.
378 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 25 skendusius gyventojus bei ištraukė 149 skenduolius.
Be to,
ugniagesiams dar teko likviduoti 419 cheminių incidentų, 94 kartus surinkti
gyvsidabrį, 38 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kita. Gelbėjimo darbų metu
ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 308 gyventojus, tarp jų ir 33 vaikus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 13 tūkst. 91 gaisras. Juose žuvo 185 žmonės, tai yra 23 mažiau nei pernai. Tarp žuvusiųjų – 7 vaikai – trimis mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Gaisruose nukentėjo 172 gyventojai, pernai tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusiųjų buvo 213. Šiemet jau kilo 19 gaisrų, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus ir vienas gaisras, pasiglemžęs net keturių žmonių gyvybes.
Miestuose žuvo 65 žmonės, o kaimo vietovėse beveik dvigubai daugiau – 120. 19 gyventojų per gaisrus žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, po 9 – Varėnos ir Vilniaus rajonuose, 8 – Ignalinos rajone, 7 – Kėdainių rajone, po 6 – Skuodo, Zarasų ir Šalčininkų rajonuose.
Dažniausia – 58 žmonių – žūties gaisruose priežastis buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi, 16 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 11 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 53 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.
Nors žuvusių ir traumuotų žmonių gaisruose skaičius šiemet ir sumažėjo, tačiau, pasak ugniagesių, kelerių metų gaisrų statistika rodo, jog daugiausia gyventojų žūsta atšalus orams bei šildymo sezono metu. Štai pernai vien per gruodžio mėnesį gaisrai pasiglemžė net 39 žmonių gyvybes.
Per tris šių metų ketvirčius daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5271, arba beveik 40 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, miškuose gaisrų padaugėjo 52 proc., pievose – 29 proc., o durpynuose net – 109 proc. Taip pat daugiau kaip du kartus išaugo gaisrų skaičius pasėliuose, dažniau degė ir ražienos.
1919 gaisrų, arba 15 proc. visų gaisrų, užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, 1019 kartų degė transporto priemonės (8 proc.), 945 kartus – pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7 proc.), o 111 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesinta 6871 gaisras, o kaimo vietovėse – 6220. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko beveik 39 gaisrai.
Šiemet ugnis sunaikino 566 pastatus, 309 transporto priemones, 8482 tonas pašarų, 12 tūkst. 47 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, dar 14 tūkst. 189 kvadratiniai metrai šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 203 žmonių gyvybes, 1105 pastatus, 182 transporto priemones, 375 gyvūnus.
Daugiausia – 52 proc. – visų gaisrų kilo dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi, po 8 proc. – deginant žolę ir dėl netvarkingos elektros įrangos bei buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 5 proc. – dėl neatsargaus rūkymo, 4 proc. – naudojant netvarkingas krosnis ir dūmtraukius. Be to, šiemet užregistruota 290 padegimų (2 proc.), 310 gaisrų (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 70 – dėl žaibo iškrovos, o 1460 gaisrų (11 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 5733 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 8 proc.
2701 kartą ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1112 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 645 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 170 nukentėjusiųjų bei ištraukė 83 žuvusius žmones.
378 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 25 skendusius gyventojus bei ištraukė 149 skenduolius.
Be to,
ugniagesiams dar teko likviduoti 419 cheminių incidentų, 94 kartus surinkti
gyvsidabrį, 38 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kita. Gelbėjimo darbų metu
ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 308 gyventojus, tarp jų ir 33 vaikus.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
