R. Brazdžionytei (dešinėje) svarbiausia buvo įveikti pusfinalio barjerą, pergalė garantavo dalyvavimą Tokijuje spalio gale vyksiančiame pasaulio kiokušin karatė čempionate.
2013-ųjų kiokušin karatė Europos čempionė Rūta Brazdžionytė praėjusį sekmadienį pasipuošė sidabro medaliu. Iš panevėžietės veido šypsena nedingo, nes šis medalis atvėrė kelią į Japoniją.
Šalia sporto – studijos ir darbas
Šioje šalyje spalį vyks pasaulio kiokukšin karatė absoliučios svorio kategorijos čempionatas. 24-erių Panevėžio kiokušin karatė klubo „Argus“ auklėtinė Rūta į jį pateko turėdama aukštą reitingą Europos kovotojų gretose.
Pakeliui į finalą svorio kategorijoje iki 65 kg R. Brazdžionytė nugalėjo švedę Johanną Rapp ir vengrę Lidią Kormondi, o finale susitiko su Inga Mikštaite. Kovoje dėl čempionės titulo labiau patyrusi I. Mikštaitė įrodė savo pranašumą prieš jaunesnę tautietę ir dar kartą džiaugėsi stipriausiosios titulu.
– Iškovotas sidabro medalis tavęs nenuvylė?, – R. Brazdžionytės paklausė „Sekundė“.
– Tikrai ne. Antrą kartą dalyvavau šioje svorio kategorijoje, man finalinė dvikova vyko pusfinalyje, kai įveikiau vengrę Lidią Kormondi. Skirtingai nuo Lietuvos, Europos čempionate nėra silpnų varžovių, atvyksta savo šalies nugalėtojos, tad kiekvienoje dvikovoje iki finalo netaupiau savęs, atidaviau daug jėgų. Laimėjus pusfinalį, pasiekiau savo pagrindinę užduotį – kelialapį į pasaulio čempionatą Japonijoje. Akistatoje su Inga Mikštaite tiesiog trūko jėgų, atskleisti visą meistriškumą kliudė smulkūs sužeidimai. Turint omenyje nedideles traumas, savo planą įvykdžiau 98 procentais.
– Ir planetos pirmenybėse jau turi pakankamai patirties, karatė judesių nevaržys startinis jaudulys?
– Taip, tai trečiasis apskritai ir antrasis pasaulio čempionatas, kuriame dalyvės nebus skirstomos į svorio kategorijas. Iki šiol mane lydi prasta karma – burtai lemdavo iškart susitikti su būsima pasaulio čempione. Kad ją įveiktum, turi būti visa galva pranašesne už ją. Tikiuosi, trečias kartas nemeluos ir pavyks realiai pakovoti dėl pasaulio čempionato prizinių vietų.
– Kokie planai iki spalio mėnesio?
– Dabar svarbu išsigydyti nedideles traumas, pailsėti. Vėliau po truputį ruošiuosi pasaulio čempionatui. Nėra kalbos, kad visada turiu palaikyti aukštą sportinę formą. Vasaros pabaigoje dalyvausiu Lietuvos rinktinės stovykloje. Galbūt prieš planetos pirmenybes pasitikriniu jėgas kokiose nors nelabai aukšto lygio varžybose.
– Tačiau juk tavo gyvenimas neapsiriboja tik sportu.
– Kaune studijuoju magistrantūroje, pirmame kineziterapijos kurse. Be to, pradėjau dirbti vienoje ortopedijos paslaugų klinikoje. Pritaikau žinias, įgytas Lietuvos sporto universitete, tai mane labai džiugina.
Be viso to, reikia rasti laiko intensyvioms treniruotėms. Neretai diena prasideda prieš aštuonias ryto ir baigiasi 9-tą vakare. Karatė nėra olimpinė sporto šaka, patys geriausi Lietuvos kovotojai šalia sporto užsiima kita veikla. Profesionalu save laikyti gali tada, kai iš sporto gauni pajamas, kurios leidžia tau susitelkti tik ties sportine veikla. Karatė taip nėra. Tačiau siekiant aukščiausių pozicijų, negali sau nuolaidžiauti, fiziniai krūviai – didžiuliai. Bet kokiu atveju, gyvenimu esu patenkinta ir negaliu kažkuo skųstis.
Dėlioja pasiruošimo planus
Lietuvos kiokušin karatė sportininkai, Europos čempionate Lenkijoje iškovojo tris aukso, du sidabro ir du bronzos medalius mintimis jau neria ir svarbiausią šių metų renginį – rudenį Japonijoje vyksiantį pasaulio čempionatą, dar vadinamą karatė olimpiada.
Varšuvoje Europos čempionų titulus iškovojo Inga Mikštaitė, Rita Pivoriūnaitė ir Valdemaras Gudauskas. Pastarajam sportininkui šis laimėjimas yra ypatingas, nes yra pirmasis tokio lygio turnyre.
Po Europos čempionato Lietuvos sportininkai kryptingai rengsis pasaulio čempionatui, kuris spalio 31 dieną prasidės Tokijuje. Vyrų varžybų dalyviai kol kas nėra žinomi, o kai kurios moterys jau žino, kad rudenį kovos Tokijuje. I. Mikštaitė ir dar viena lietuvė Gabija Gudeliauskaitė tokią teisę užsitikrino jau anksčiau, o Europos čempionės titulas kelialapį į Japoniją garantavo R. Pivoriūnaitei. R. Brazdžionytei kelialapį į Tokiją garantavo aukštas sportininkės reitingas.
„Japonijoje moterys kovos be svorio kategorijų, todėl mums – lengvasvorėms – ten sunkiau. Vis dėlto ir mes turime savų pranašumų, kuriais stengiamės pasinaudoti“, – sakė R. Pivoriūnaitė.
Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidentas Romas Vitkauskas su rinktinės treneriais mintyse jau dėlioja pasirengimo pasaulio čempionatui planus.
„Stengsimės surengti treniruočių stovyklą aukšitkalnėse Europoje, o prieš pat pasaulio čempionatą ir stovyklą Japonijoje, kad sportininkai aklimatizuotųsi“, – sakė LKKF vadovas.
Linas JOCIUS
