Vakar Panevėžio apskrities viršininko administracijoje
vyko “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” visuotinis dalininkų susirinkimas.
Jame buvo išrinktas naujas siauruko direktorius – žinomas kultūrinių projektų
autorius ir režisierius Gintaras Kerbedis.
Pristatė viziją
Pirmasis susirinkimo darbotvarkės klausimas – “Aukštaitijos siaurojo geležinkelio” direktoriaus Žydrūno Kvedaro prašymo atleisti iš darbo svarstymas. Įstaigoje išdirbęs net 13 metų (3 iš jų – direktoriumi), jis nutarė palikti vadovo postą, bet iš darbo neišeina.
Ž.Kvedaro prašymas buvo patenkintas ir ilgametis vadovas eis direktoriaus pavaduotojo pareigas, bus atsakingas už techninę siauruko būklę. Pakalbintas apie atsistatydinimo priežastis Ž.Kvedaras sakė, kad tai – jo asmeninis sprendimas ir jo komentuoti spaudai jis nenorėtų.
Nauju direktoriumi įstaigos dalininkai nutarė paskirti G.Kerbedį. Jis buvo išrinktas iš dviejų kandidatų. Apie tai, kas, be G.Kerbedžio, pretendavo į direktoriaus postą, nepranešama.
G.Kerbedis siauruko vadovu taps nuo spalio 3 dienos. Dalininkų susirinkime jis pristatė ir savo viziją. Būsimasis direktorius kalbėjo, kad pirmiausia ketina susipažinti su siaurojo geležinkelio technine būkle, personalu, o paskui mąstys apie kultūrines priemones siauruko būklei pagerinti.
“Manau, kad mes jį padarysime puikų. Viliuosi, kad taip ir bus, nes sumanymų dėl plėtros tikrai labai daug”, – “Sekundei” sakė naujai paskirtas direktorius. Jis pažymėjo, kad ieškos efektyvių būdų reklamuoti siauruką, plėtojant geležinkelį bus glaudžiai bendradarbiaujama su Kultūros ministerija.
Kaimynai nori bendradarbiauti
Dalininkų susirinkime pritarta siūlymui paminėti 106-ąsias siauruko metines. Minėjimas vyks spalio pradžioje. Metinių proga bus surengtos siaurajam geležinkeliui skirtos parodos šalies Seimo ir Vyriausybės pastatuose.
Dalininkai pabrėžė, kad įstaiga bendradarbiaus su kitų Baltijos valstybių partneriais – Latvijos organizacija “Banitis Gulbenes – Aluksne” ir Estijos įstaiga “Eesti Muusemraudtee”. Jos vykdo panašius į aukštaitišką siauruką projektus. Siaurojo geležinkelio vadovai su latviais ir estais jau yra pasirašę ketinimų protokolą.
Kaimynai patys rodo iniciatyvą, nes juos domina galimybė naudotis “Aukštaitijos siaurojo geležinkelio” remonto baze, jai analogų jų valstybėse nėra.
Vagonuose – pirtis ir karaokė
Baigiama rengti siauruko projekto galimybių studija, ji visuomenei bus pristatyta jau rugsėjo pabaigoje. Visą projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais.
2006-2008 metais bus pritrauktos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (iki 16 mln. litų). Vėlesnio etapo (2008-2013 metais) lėšų poreikis sieks 29 mln. litų. Tad viso projekto vertė būtų maždaug 45 mln. litų.
Siauruko projekte siūloma ne tik rekonstruoti kelio ruožą, renovuoti įstaigai priklausančius statinius (stotis, stoteles, vandens bokštus), bet ir įrengti peronus neįgaliesiems, restauruoti Panevėžio ir Anykščių garvežius, radiofikuoti vagonus, įrengti du vagonus neįgaliesiems, po vieną vagoną – šokiams ir karaokei bei netgi vagoną, kur veiktų pirtis. Panevėžio geležinkelio stotį ketinama pritaikyti kelionėms siauruku.
Siaurasis geležinkelis yra Kultūros paveldo objektas, tad tikimasi gauti valstybės subsidijų, bet naujų turizmo objektų kūrimas šalia siaurojo geležinkelio pareikalaus ir privačių lėšų, neatmetant ir užsienio investuotojų dėmesio.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
Nuotr. Ž.Kvedaras nekomentavo savo sprendimo palikti direktoriaus postą.
