Patyrusieji išmesti
Sunkmečiu užsakymus graibstančias statybų organizacijas
apstulbino Panevėžio apskrities viršininko administracija. Paskelbusi konkursą
kultūros paveldo objektui –siaurajam geležinkeliui – rekonstruoti apskritis
atmetė net didžiųjų statybos banginių paraiškas ir nugalėtoją rinksis iš esą
vienintelės jos iškeltas sąlygas atitikusios bendrovės.
Varžytis dėl maždaug 7 mln. Lt vertės užsakymo panoro net
penkios paraiškas konkursui pateikusios statybų organizacijos.
Tačiau keturios sulaukė konkurso komisijos verdikto:
netinkamos. Apskričiai netiko panevėžiečių įmonės „Iglus“, „Ortitas“, uteniškių
„Statva“. Paraiška buvo atmesta ir ne vieną kultūros paveldo objektą
rekonstravusio Panevėžio statybos tresto.
Pasak konkurso komisijos pirmininko, apskrities viršininko
Viktoro Trofimovo, šios įmonės neatitiko svarbiausios sąlygos: į solidų užsakymą
pretenduojanti bendrovė privalėjo pateikti dokumentą, įrodantį, kad yra
rekonstravusi bent vieną kultūros paveldo objekto inžinerinį statinį.
„Inžineriniai statiniai – ne kokie rekonstruoti rūmai, o
keliai, gatvės, tuneliai ir panašūs objektai. Siauruke toks inžinerinis statinys
yra viadukas. Jį rekonstruojant reikės labai atsargiai planuoti darbus, nes
kerta viena iš arterinių Panevėžio gatvių – Senamiesčio g. Natūralu ir logiška,
kad šitos sąlygos iš konkurso negalėjome išmesti“, – aiškino V.Trofimovas.
Anot jo, reikalavimas, kad konkurso dalyvė privalo turėti
patirties rekonstruojant kultūros paveldo inžinerinį statinį, buvo suderintas su
Viešųjų pirkimų tarnyba.
Tiko vienintelė
Apskrities iškeltą sąlygą atitiko vienintelė paraišką pateikusi
įmonė. Su ta vienintele neva dar vyks derybos dėl kainos.
„Derėsimės dėl kiekvieno darbo“, – tvirtina apskrities vadovas.
Kokiai bendrovei pasisekė įtikti apskričiai, viršininkas
neatskleidžia prisidengdamas Viešųjų pirkimų įstatymu: kol konkursas nesibaigęs,
su juo susijusi informacija – konfidenciali.
„Sekundės“ žiniomis, potenciali konkurso laimėtoja – bendrą
paraišką pateikusios kelios bendrovės: Kauno geležinkelio tunelį rekonstravę
„Kauno tiltai“ bei įmonė „Pireka“.
V.Trofimovo tvirtina, jog iš konkurso eliminuotos statybų
bendrovės tokią patirtį įrodančių dokumentų nebuvo pateikusios.
„Siaurukas įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, todėl
tokia konkurso sąlyga privaloma. Rekonstrukcijos darbai tokiame objekte turės
būti labai atsargiai vykdomi. O viena paraišką pateikusi bendrovė netgi neturėjo
statybininkų, kvalifikuotų dirbti geležinkelyje“, – teigė apskrities
viršininkas.
V.Trofimovas aiškina, esą dėl užsakymo konkuravusios, tačiau
kultūros paveldo objekto inžinerinių statinių nerekonstravusios bendrovės galėjo
griebtis paprasto būdo, kad nebūtų atmestos: teikti bendrą paraišką su
atitinkamos kvalifikacijos specialistų ir patirties turinčiomis įmonėmis.
Aiškinasi teismas
Vis dėlto vienintelė apskričiai įtikusi paraiškos pateikėja,
net ir suderėjusi dėl kainos, statybos darbų pradėti negalės. Iš konkurso esą
kaip neatitikęs iškeltų sąlygų išmestas Panevėžio statybos trestas savo teises
ryžosi ginti teisme. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, teismas konkursą sustabdė.
PST pardavimų direktorius Robertas Šulskis neslepia, jog žinia,
kad bendrovė neatitinka konkurso sąlygų, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
„Suprastume, jei netiktų mūsų siūloma kaina, bet čia ne apie ją
kalbama“, – stebėjosi PST pardavimų direktorius.
Abejonių, kad PST teisėtai neleista konkuruoti dėl užsakymo,
kelia bendrovės turima patirtis. Daugybę paveldo objektų rekonstravusios įmonės
darbų sąraše – ir apskrities reikalauti inžineriniai statiniai. Bazilijonų
vienuolyne inžinerinių statinių rekonstruota už daugiau nei 3 mln. Lt., Valdovų
rūmuose – už beveik 4 mln. Lt.
Maža to, PST buvo patikėta rekonstruoti netgi Vilniaus
geležinkelio stotį, kur inžinerinių statinių per du etapus sutvarkyta už maždaug
9 mln. Lt.
PST teigia iš konkurso organizatorių taip ir neišgirdusi
motyvuotų argumentų, kodėl rekonstruoti siaurąjį geležinkelį bendrovės turimos
patirties ir kvalifikacijos nepakanka.
„Komisijos nuomone, paraiškoje ir kvalifikacinių duomenų
patikslinime pateikti duomenys neįrodo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus yra
vykdęs ir iki paraiškos pateikimo dienos sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į
valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos
sutartį“, – bendrovei atsiųstame rašte aiškina V.Trofimovas.
PST atstovui, skaitant tokį apskrities viršininko atsakymą,
beliko tik gūžčioti pečiais.
„Mes nesuprantame jo argumentų. Daugiau kaip dešimtmetį dirbame
su kultūros paveldo objektais, net esame už kai kuriuos apdovanoti. Ar mes
neturime patirties? Įdomu, kas tuomet Lietuvoje turi tokią patirtį? O gal reikia
atsivežti kompaniją iš užsienio?“ – stebisi pardavimų direktorius.
R.Šulskis neslepia girdėjęs iš kitų taip pat iš konkurso
išmestų dalyvių, kad apskričiai įtiko vienintelė pretendentė užsakymui gauti.
Toks pasirinkimas statybininkams kelia dar daugiau abejonių dėl
konkurso skaidrumo. Mat konkursuose organizatoriai atsirenka tris kvalifikacijai
keliamus reikalavimus atitinkančius dalyvius, o šie toliau tarpusavyje
konkuruoja dėl kainos. Logiška, kad apskričiai pasilikti vienintelį pretendentą
į laimėtojus finansiškai nenaudinga. Ir koks tai konkursas, kai pirkimai
galutiniame rezultate vykdomi iš vienintelio šaltinio?
Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 22 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Be konkurso. Paskelbusi
konkursą kultūros paveldo objektui – siaurajam geležinkeliui – rekonstruoti
apskritis atmetė net didžiųjų statybos banginių paraiškas ir nugalėtoją rinksis
iš vienintelės neva jos iškeltas sąlygas atitikusios bendrovės.
