VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” – ant bankroto
slenksčio. Antrąjį šimtmetį pradėjęs skaičiuoti unikalus kultūros paveldo
objektas, pasak įstaigos vadovo Žydrūno Kvedaro, nepajėgus uždirbti tiek, kad
galėtų išsilaikyti. Šiuo metu siaurukas skendi skolose. Jos jau siekia milijoną
litų. Siaurojo geležinkelio, kviečiančio turistus keliauti maršrutu Panevėžys –
Anykščiai – Rubikiai, dalininkai kreipėsi į Vyriausybę prašydami pinigų kultūros
paveldo objektui išlaikyti. “Mes su tokiu prašymu į Vyriausybę kreipdavomės
kasmet, tačiau ji siauruko dar nė karto nėra parėmusi. Šį sykį apie prastą
įstaigos finansinę būklę pranešėme dalininkams. Jie ir nuspręs, kokia siauruko
ateitis”,- teigė Ž.Kvedaras.
Brangūs bilietai taptų neprieinami
Pasak VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktoriaus Ž.Kvedaro, didžiuliai nuostoliai atsirado dėl to, kad įstaigos pajamos perpus mažesnės už sąnaudas. Įsteigus viešąją įstaigą, siaurukas iki šiol gyveno iš dalininkų – Panevėžio ir Utenos apskričių, Susisiekimo ministerijos bei “Lietuvos geležinkelių” ir Vyriausybės skirtų lėšų.
Sezono metu turistus vežiojantis geležinkelis, anot Ž.Kvedaro, negali iš to uždirbti tiek, kad galėtų išsilaikyti. “Norinčiųjų keliauti siauruku netrūksta, tačiau pajamos iš turizmo paslaugų nėra didelės”,- sakė įstaigos vadovas. Jis atmetė galimybę kelti kelionės siauruoju geležinkeliu kainas. “Prarastume dalį turistų. Lietuviams kelionė siauruoju geležinkeliu taptų pernelyg didelė prabanga. Manau, kad tai ne siauruko, o gyventojų mokumo problema”,- įsitikinęs Ž.Kvedaras.
Įstaigos direktorius nelinkęs prognozuoti kultūros paveldo objekto ateities. “Kreipėmės į Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir prašėme atkreipti dėmesį į siauruko apverktiną būklę. Manau, dalininkai prašys Vyriausybės finansinės paramos. Jei jų prašymas būtų atmestas, siaurajam geležinkeliui telieka vienas kelias – dalininkams tektų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo”,- sakė viešosios įstaigos vadovas.
Tikslas – išgelbėti siauruką
Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė “Sekundei” sakė, kad būdama viena iš viešosios įstaigos “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” dalininkų apskritis sprendžia, kokiu būdu ir kuo skubiau būtų galima padėti siaurukui. “Nė neabejoju, kad siaurąjį geležinkelį, kaip kultūros vertybę, būtina išlaikyti. Dabar sprendžiame, kaip tai padaryti”,- teigė G.Umbrasienė. Ji neslėpė, kad dabartinė siauruko situacija – išties kritiška. Viešosios įstaigos “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” dalininkai ieško optimalios išeities iš bankrotu kvepiančios situacijos.
Pasak apskrities viršininkės, susirinkę dalininkai svarstė visus galimus siaurojo geležinkelio gelbėjimo planus. “Galimybės yra kelios – visiškai uždaryti ir kultūros paveldo objektą užkonservuoti, siauruką išnuomoti privačioms kapitalo struktūroms, įstaigą restruktūrizuoti ir reorganizuoti, ieškoti naujų dalininkų, galinčių investuoti į siauruką”,- pasakojo apskrities viršininkė.
Antras ir, pasak G.Umbrasienės, neką mažiau svarbesnis siaurojo geležinkelio gelbėjimo plano punktas – iki tol, kol dalininkai priims sprendimą, reikia surasti lėšų, kad siaurukas išgyventų. “Apskritis kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, prašydama laikinos finansinės paramos siaurajam geležinkeliui”,- informavo apskrities vadovė. Ji viliasi, kad Vyriausybė šį kartą neliks abejinga kultūros paveldo objekto likimui.
Auditas pažeidimų nerado
“Sekundė” jau rašė, kad vasario mėnesį per vykusį VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” dalininkų susirinkimą buvo vieningai nuspręsta netvirtinti 2004-ųjų įstaigos metinės ataskaitos. Tą kartą apie uždarymą kalbėta nebuvo, tačiau dalininkai nusprendė atlikti finansinį auditą. Kaip tada “Sekundei” sakė G.Umbrasienė, tik po audito bus galima kalbėti apie tolesnį siaurojo geležinkelio likimą. Dalininkai nepritarė kapitalo mažinimui pagal įstaigos balanse įrašytus veiklos nuostolius, vienbalsiai prieštaravo 2005-iesiems suplanuotoms įstaigos sąnaudoms, manydami, kad pirma reikia mąstyti ne apie išlaidas, o apie pajamas. Įstaigos vadovybė sulaukė priekaištų ir dėl prastos vadybos – daugiau dėmesio skiriama geležinkeliui remontuoti, o ne tam, kaip pritraukti turistus.
G.Umbrasienė vakar informavo, kad VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” jau atliktas finansinis auditas. “Jokių šiurkščių pažeidimų nenustatyta. Yra keletas klaidelių, tačiau jos smulkios ir įtakos įstaigos veiklos rezultatams negalėjo turėti”,- teigė apskrities viršininkė. Ji pabrėžė, kad įstaiga turėtų atkreipti dėmesį į vidinius rezervus ir tobulinti rinkodarą, siekiant į siauruką pritraukti kuo daugiau turistų.
“Iš Vyriausybės prašome laikinos pagalbos šįmet ir kitiems metams, kol bus parengta galimybių studija, profesionaliai įvertinanti siaurojo geležinkelio komplekso pritaikymą turizmo poreikiams”,- teigė G.Umbrasienė. Kokios perspektyvos, kad Vyriausybė atsilieps į prašymą, apskrities vadovė nedrįso prognozuoti: “Vaikščiojimas Vyriausybės ir Finansų ministerijos koridoriais suteikia vilčių, kad viskas turėtų būti gerai”. Apie tolimą siauruko ateitį valdininkė nekalbėjo, tačiau akcentavo, kad nerealu tikėtis, jog unikalus kultūros paveldo objektas, reikalaujantis specifinės ir nepigios priežiūros, sugebėtų pats išsilaikyti. “Vakar išlydėjome vokiečius, besidominčius siaurojo geležinkelio, kaip turistų traukos centro, perspektyvomis. Apskrities turizmo centrui rekomenduojame plačiau skleisti informaciją apie unikalią galimybę pamatyti šį stebuklą. Vilčių daug. Svarbu – išbristi iš krizės”, – optimizmo netrūko G.Umbrasienei.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Siauruko išgyvenimo perspektyvos dabar – tik Vyriausybės rankose.
