Per metus maždaug 16 tūkst. turistų, ieškančių lietuviškos egzotikos ir vagonais dardančių per miškus legendiniu siauruku, nenutuokia, kuo rizikuoja. Taip tvirtina viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ darbuotojai. Jie skambina pavojaus varpais: į kūrybines paieškas pernelyg įsijautęs direktorius Gintaras Kerbedis tiek apleido techninę dalį, kad ir pats geležinkelis, ir vagonus traukiantys šilumvežiai balansuoja ties nesaugumo riba.
Apie kritinę technikos ir siaurojo geležinkelio būklę darbuotojai surašė raštą Susisiekimo ministerijai. Ši rengiasi šaukti skubų įstaigos dalininkų susirinkimą, kuriame grasina spręsti ir G. Kerbedžio vadovavimo įstaigai klausimą.
Darbuotojų keliamą triukšmą dėl kapitalinio remonto seniai nemačiusios technikos, supuvusių pabėgių ir pagal įmonės dydį neadekvačių išlaidų buhalterinei apskaitai tvarkyti pats G. Kerbedis vadina sutirštintais prasimanymais ir pavaldinius kaltina bandymu kastis po jo kėde.
Siunčia signalą
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Panevėžyje vakar buvo laukiamas ne vien perkirpti juostelę atidarant naują pėsčiųjų tiltą. Ministro tykojo ir „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ darbuotojai. Susisiekimo ministerijos, vienos iš dviejų įstaigos dalininkių, vadovui įteiktas raštas apie neefektyvią G. Kerbedžio veiklą.
Darbuotojai tikina nebegalintys tylėti matydami, kaip įstaigos lėšos leidžiamos kai kurių direktoriui lojalių darbuotojų solidiems atlyginimams, kultūrinei veiklai, nereaguojant į perspėjimus, kad dėl prastos geležinkelio ir technikos būklės vieną dieną siaurukas gali neišvažiuoti į reisą.
Ministerijai pavojaus signalus siunčiantys darbuotojai neišdrįso pasirašyti skundo. Anot jų, bijo dėl vadovo psichologinio teroro ir nenori papildyti Panevėžio bedarbių gretų.
Trečdalis pabėgių supuvę
Už Europos Sąjungos paramą atnaujinta siauruko stotis Panevėžyje – tarsi iš atviruko.
Įrengtos keleivių stoginės skliautai papuošti pagal senas stoties nuotraukas atkurtais drožiniais, atnaujintas peronas, stoties viršininko pastatas. Tačiau tokia rekonstrukcija – tik blizgesys, slepiantis įstaigos liūdną padėtį.
Direktoriaus pavaduotojas Visvaldas Užalinskas patvirtino, kad situacija artėja prie kritinės ribos.
„Stoginės pastatytos, peronai sutvarkyti, o galimybė važiuoti sunki. Apie 30 procentų pabėgių supuvę. Jei pabėgis stipriai nelaiko bėgio, traukiniui važiuojant geležinkelis gali išsiskirti. Traukinių greitis sumažintas, bet važiuojant tokiu geležinkeliu tas įtakos nebeturi“, – pripažino už techninę dalį atsakingas pavaduotojas.
Šilumvežių gedimai jau įprasti
Šilumvežių būklę V. Užalinskas irgi įvardija kaip sudėtingą. Pavaduotojas pripažino, kad iš naudojamų keturių šilumvežių nė vienas nėra techniškai tvarkingas.
„Per kiekvieną išvažiavimą į reisą sėdi budėtojas, pasiruošęs kitu traukiniu važiuoti partempti viso sąstato su žmonėmis“, – kaip esant gedimams suktųsi iš padėties, aiškino pavaduotojas.
Vien nuo 2014-ųjų spalio iki šių metų birželio į reisus išvykę šilumvežiai ir vagonai gedo 11-a kartų. Dažniausi buvo elektros ir oro sistemos gedimai, keletą kartų gedo šilumvežių varikliai.
Pavyzdžiui, pernai gruodį per kelionę pradėjus degti elektros saugikliams dingo elektra. Tąkart aštuoniais keleiviniais vagonais važiavo 300 turistų. Po savaitės sugedo šilumvežio elektros sistema ir apie 300 žmonių nepasiekė Panevėžio stoties.
Šių metų birželį kelionę teko nutraukti ir keleiviams grąžinti pinigus už bilietus, kai šilumvežis atsitrenkė į šalia kelio krūmuose paliktą karutį ir dėl oro sistemos pažeidimų nebegalėjo važiuoti.
Saugumo reikalavimai nurodo, kad geležinkelio teritorijoje krūmai negali augti. Darbuotojai ironizuoja, kad važiuojant kai kur negalima net lango atsidaryti – žabai lenda į vidų.
Vagonai suprastėjo
Nuo Susisiekimo ministerijos nemalonės G. Kerbedį iki šiol gelbėjo buvęs Anykščių meras S. Obelevičius. Jam likus vicemeru, įstaigos direktorių nuo skundikų gina naujasis meras K. Tubis.
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau kurį laiką nebeorganizuoja kelionių pirmos klasės vagonais. Šie keleivių pageidaujami vagonai dėl savo apgailėtinos būklės nebegali būti eksploatuojami – supuvę, į kai kurių vidų per elektros instaliaciją teka vanduo. Šįmet ir į tradicinį božolė reisą bene pirmą kartą keleiviai vežti tik antros klasės vagonais, kuriose nėra staliukų.
Įstaigos vadovas apgailėtiną padėtį dangsto lėšų stygiumi. Tačiau daugelis miesto buhalterių norėtų tokio atlyginimo, kokį gauna maždaug 30-ies žmonių kolektyve dirbanti jų kolegė. „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ buhalterės atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 1560 Eur, tai yra „į rankas“ gauna per 1100 Eur. Jai talkina apskaitinininkė. Už tokius atlyginimus jos tvarko buhalteriją įstaigos, kurios metinė apyvarta siekia apie 1,5 mln. Lt.
Sudėtingiau nei fabrike
G. Kerbedis atremia, kad visi jam metami kaltinimai laužti iš piršto. Esą buhalterio, kaip ir jo paties, atlyginimus nustatę dalininkai. G. Kerbedis nesutinka, kad įstaiga galėtų pataupyti buhalterijos sąskaita.
„Negalima mūsų lyginti su kokiu uabu. Valstybės įstaigose finansinė sistema gerokai sudėtingesnė, buhalterijai tenka triskart didesnis krūvis. Kas tuo piktinasi, akivaizdu, neišmano įstaigos specifikos“, – „Sekundei“ aiškino direktorius.
Kaip tikina G. Kerbedis, jam vadovaujant apskaitininkės etatas įsteigtas, kai pasikeitė net keturios buhalterės, nes nesusitvarkė su dideliu darbo krūviu. Direktorius tvirtina galintis garantuoti ir už siauruku riedančių keleivių saugumą. Jis sutinka, kad dalis pabėgių supuvę, tačiau dėl to turistams esą neturėtų skaudėti galvos.
„Geležinkelių inspekcijos surengtame kelių priežiūros seminare išaiškinta: jei medinio geležinkelio 60 proc. pabėgių supuvę, laikoma, kad kelias jau pavojingas. Pas mus iš šimto keliolikos tūkstančių pabėgių atskiruose ruožuose netinkamų ne 60 proc., o nuo 20 iki 30 proc. Skirtumą jaučiate? Kasmet pakeičiame jų tūkstančius. Mūsų kelio tarnyba daro kasmetes kelio vertinimo apžiūras ir kasdien kontroliuoja jo būklę“, – garantavo G. Kerbedis.
Važiuoja daugiau
Direktorius sutinka, kad 60-ies metų šilumvežiams reikalingas remontas, tačiau esą dėl jų gedimų nė viena kelionė nenutrūko, o šįmet buvo netgi 20-ia reisų daugiau, nei planuota.
„Žinoma, kad vargo vakarienė tokia sena technika, bet ir naujas dviratis, ir nauja mašina kartais sugenda“, – teisino G. Kerbedis.
Darbuotojų pastabas, kad geležinkelio teritorija pavojingai apaugusi želdynais, G. Kerbedis atremia gamtos dėsniais.
„Krūmai auga, nieko nepadarysi. Bet jie kertami. Gamta veši, šilumvežiai sensta, bet tai suvaldyta“, – aiškino vadovas.
Dėl nebeeksploatuojamų pirmos klasės vagonų, jo nuomone, keleiviai didelių nepatogumų irgi nejaučia. Esą tarp pirmos ir antros klasės beveik nėra skirtumo.
„Tas vagonų skirstymas sąlyginis. Jie nei pirmos, nei antros, tik taip vadiname. Božolė reisu važiavo tik antros klasės ir jokių skundų nebuvo“, – keleiviais džiaugėsi G. Kerbedis.
Anot jo, klientai įstaigos paslaugą vertina tik gerai ir labai gerai. Direktorius pamena tik vieną skundą dėl arogantiško vadybininkės elgesio. Darbuotoja už tai sulaukė nuobaudos.
G. Kerbedis kategoriškai neigia, kad važinėti siauruku darosi nesaugu. Anot jo, tokį šešėlį įstaigai meta po jo kėde besikasantis tandemas – V. Užalinskas ir paties G. Kerbedžio prieš trejetą metų įdarbintas Kultūrinio turizmo padalinio vadovas, miesto Tarybos narys Gintaras Šileikis.
„Kolektyvo vardu jie jau rašė skundus ministerijai, buvo atliktas auditas ir nieko blogo nerado. Gal jų gyvenimo būdas skųsti? G. Šileikis jau visur pagarsėjęs kaip asmuo, viską galintis sugriauti“, – kaltų ieško G. Kerbedis.
Pridengia kolegas
Abiem skundų rašytojais įvardytiems darbuotojams tokie direktoriaus kaltinimai kelia juoką.
„Niekas nesikasa po jo kėde. Aš save daug labiau galiu realizuoti kaip pavaduotojas. Su direktoriumi buvo geri santykiai iki tol, kol pradėjau jam kalbėti apie problemas. O kaip galiu tylėti, jei aš atsakingas už techninę dalį“, – stebisi V. Užalinskas.
Pavaduotojas sako daugybę kartų raginęs direktorių lėšas perskirstyti taip, kad jų daugiau tektų saugumui užtikrinti, tačiau tokie siūlymai sutinkami skeptiškai.
G. Šileikis tvirtina, esą ne jis vienas, o dalis kolektyvo mano, jog G. Kerbedis prastas vadovas.
„Nereikia personalizuoti, dauguma taip galvoja, tik žmonės bijo direktoriui į akis tą išsakyti. Visiems svarbu darbo vietą išsaugoti“, – aiškina G. Šileikis.
Auditas – ne šventa karvė
Susisiekimo ministerijai skundai dėl G. Kerbedžio vadovavimo metodų skrieja nebe pirmą kartą, tačiau direktoriui, sulaukus Anykščių savivaldybės užtarimo, iki šiol pavykdavo sausam išlipti iš balos. Abiem dalininkėms – ministerijai ir Savivaldybei – G. Kerbedis netrukus vėl turės aiškintis. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas patvirtino, kad artimiausiu metu siauruko reikalus aptars su Anykščių valdžia.
Nors ministerijos dar šią vasarą atliktas auditas nenustatė pažeidimų, už kuriuos G. Kerbedžiui galėtų būti skiriama nuobauda, S. Girdauskas neslepia nesąs patenkintas jo darbu.
„Auditas auditu – buhalterija tvarkingai sudėliota, sąskaitos, dokumentai tvarkingi, bet trims mašinistams dvidešimt personalo darbuotojų negali vadovauti. Aš tikrai labai gerbiu G. Kerbedį už jo profesionalumą kultūros srityje, bet manau, kad šiandien jis ir turėtų būtent tuo užsiiminėti. O jei mažoje įstaigoje tokios aistros ir intrigos verda, nemanau, kad yra ateitis“, – „Sekundei“ teigė viceministras.
Ministerija po Savivaldybės padu
S. Girdauskas pripažįsta, kad „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ problemos seniai žinomos, tačiau iki šiol ministerija koncentravosi ne į jas, o ES finansuojamo projekto įgyvendinimą. Atrodo, kad ministerija dabar nusiteikusi papurtyti ir patį direktorių.
„Pats pakviečiau Anykščių merą sėstis prie derybų stalo ir ieškoti kompromiso, kad tokia situacija įstaigoje nebesitęstų. Jei įmonėje tokia atmosfera, reikia spręsti vadovo klausimą“, – pripažino viceministras.
Anot jo, per patikrinimus išryškėjo, kad kai kuriose srityse lėšos naudojamos galbūt neefektyviai. S. Girdausko nuomone, buhalterines paslaugas įstaigai labiau apsimokėtų pirkti, nei leisti pinigus buhalterės ir apskaitininkės atlyginimams.
„Nė vienas verslininkas taip nesielgtų, kaip dabar daroma įstaigoje. Juo labiau kad tai ne koncernas, ne fabrikas ir ta buhalterija nėra tokia sudėtinga, kad reikėtų jai tvarkyti skirti tiek išlaidų“, – mano S. Girdauskas.
Jis prasitaria, kad iki šiol sprendžiant „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ problemas sutarimo su Anykščių savivaldybe nebūdavę. Nors įstaiga finansuojama tik iš ministerijos kišenės, abiejų dalininkių balsai turi vienodą svorį. Tad Anykščių valdžiai užprotestavus, G. Kerbedis triumfuodavo prieš jį bausti nusiteikusią ministeriją.
„Kai yra du dalininkai, sudėtinga rasti kompromisą. Bet dabar naujas Anykščių meras, nauja šluota gal geriau šluoja“, – svarsto S. Girdauskas.
Vis dėlto Anykščiuose šluota tik iš dalies nauja. Buvęs meras Sigutis Obelevičius po rinkimų išliko miesto valdžioje ir šiuo metu užima vicemero postą.
Meras Kęstutis Tubis nenusiteikęs bausti vadovo už tai, kad jo vadovavimas netinka pavaldiniams. „Auditas nieko nenustatė, už ką vadovą reikėtų bausti ar net šalinti. Įstaigai turi vadovauti direktorius, ir mes nepalaikysime tų, kurie nori kelti sumaištį. Ir imsimės priemonių tokioms intrigoms pabaigti“, – tvirtina K. Tubis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
