Į Panevėžį, kur veikia didžiausias pasaulyje siaurojo geležinkelio depas, iš dešimties šalių susirinkę Europos istorinių siaurukų bičiulių suvažiavimo dalyviai nė neįtarė, kokiame intrigų verpete sukasi šis turistų traukos objektas.
Vienas didžiausių Panevėžyje turistų traukos objektų – istorinis siaurukas – jau ne vienerius metus purtomas aistrų dėl darbuotojams vienas po kito neįtinkančių vadovų.
Vilniaus apylinkės teismas jau greitai atvers bylą dėl socialdemokratų valdomos Susisiekimo ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės vykdyto konkurso viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus vietai užimti. Antras likęs ir nuo nugalėtojo socialdemokrato Žydrūno Kvedaro gerokai atsilikęs laikinasis įstaigos vadovas Vismantas Užalinskas teisme siekia įrodyti, kad konkursas buvo fiktyvus.
Pastaruosius keletą metų Susisiekimo ministerija buvo užverčiama skundais ir dėl šios viešosios įstaigos buvusio vadovo, balandį iš pareigų pasitraukusio Gintaro Kerbedžio veiklos.
Konkursas į naujojo direktoriaus vietą turėjo būti bene paskutinis rimtas ministerijos įsikišimas į įstaigos veiklą. Daugiau nei 300 tūkst. Eur per metus jai iš valstybės biudžeto skirdavusi Vyriausybė dar praėjusių metų pabaigoje nusprendė trauktis iš 100-o viešųjų įstaigų dalininkų. Į šį sąrašą pateko ir „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.
Intrigų purtomą turistų traukos objektą į savo glėbį pasiryžusios paimti Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės, nors, pripažįsta, neišgalėsiančios tiek plačiai atverti „siaurukui“ kišenės.
Suabejojo konkurento anglų kalba
„Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ – įtempto laukimo nuotaikos. Vos pusvalandžio pritrūko, kad įstaigos nuolatiniu vadovu jau būtų buvęs paskirtas Ž. Kvedaras. „Siauruke“ išdirbęs du dešimtmečius, iš jų pusę laiko užėmęs vadovaujamas pareigas, praėjusią kadenciją buvęs Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, o šiuo metu esantis Panevėžio vaikų abilitacinio ugdymo centro pavaduotojas, socialdemokratas Ž. Kvedaras, laimėjęs partijos bendražygių valdomos ministerijos organizuotą konkursą, dabar teisme priverstas viešai įrodinėti savo kompetenciją.
Laikinasis ”siauruko“ vadovas V. Užalinskas teisme siekia įrodyti, kad konkursas direktoriaus vietai užimti buvo fiktyvus. U. Mikaliūno nuotr.
Konkursą teismui apskundęs antras likęs V. Užalinskas mano, kad prie jo prisijungs ir kiti dalyviai.
„Darbo partijos atstovas prieš Seimo rinkimus nenorėjo į visa tai veltis, ketvirtą vietą užėmęs kaunietis pripažino konkurse dalyvavęs tik dėl įdomumo. Bet gali būti, kad nelaimėjusieji dabar irgi prie šios bylos prisijungs kaip tretieji asmenys“, – „Sekundei“ teigė V. Užalinskas.
Jo nuomone, komisija dalyviams užduodavo skirtingus klausimus, nevertino jų kompetencijos ir gebėjimų. V. Užalinską stebina, kad konkursą laimėjęs Ž. Kvedaras nurodė mokantis anglų kalbą sąlygose reikalaujamu pažengusio vartotojo lygmeniu, nors esą sunkiai šia kalba surezga sakinį.
„Pagal procedūras, kaip vyko konkursas, susidaro įspūdis, kad jis buvo fiktyvus“, – tvirtina V. Užalinskas.
Mano pasikaustęs teisiniais klausimais
V. Užalinskas sako net du kartus turėjęs kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kol sulaukė su konkursu susijusių dokumentų. Kone paskutinę minutę suspėjęs skundą pateikti teismui, vis dėlto užbėgo už akių ministerijai ir Anykščių savivaldybei, pasirengusioms pasirašyti sutartį su laimėtoju.
Vos per plauką į „siauruko“ direktoriaus kėdę neatsisėdęs Ž. Kvedaras neslepia angliškai laisvai nekalbantis, bet mano, kad jo stiprybė buvo teisinės žinios.
„Viceministras teisingai pažymėjo, kad visi keturi dalyviai serga už „siauruką“, bet prieš einant į konkursą dar reikia paskaityti ir Viešųjų įstaigų įstatymą. Teisinių klausimų buvo nemažai. Kas skundžia, matyt, įsivaizduoja, kad yra vienintelis ir nepakartojamas“, – piktinosi posto kol kas negavęs laimėtojas.
Ž. Kvedaras oponentų abejonėse dėl jo partijos bendražygių organizuoto konkurso skaidrumo įžvelgia politikavimą ir prasitaria dvejojantis, ar net sulaukęs palankaus teismo sprendimo ryžtųsi sėstis į direktoriaus kėdę.
„Man jau koktu darosi. Manau spjauti į viską ir palinkėti jiems sėkmės“, – pareiškė Ž. Kvedaras.
Vos per plauką į Susisiekimo ministerijos valdomo „siauruko“ direktoriaus kėdę neatsisėdęs socialdemokratas Ž. Kvedaras neslepia angliškai laisvai nekalbantis, bet mano, kad konkurse jo stiprybė buvo teisinės žinios.
Kaltina destrukcija
Bandymai anuliuoti konkurso rezultatus piktina Anykščių merą Kęstutį Tubį.
„Dalyvių atranka buvo skaidri, joje dalyvavo ministerijos atstovai, taip pat ir aš. Tikrai žinau, kad jokių išankstinių susitarimų ir nuostatų nebuvo. Kandidatai buvo vertinami tik pagal jų žinias ir atsakymus“, – „Sekundei“ tvirtino K. Tubis.
Kaip teigia meras, jo nestebintų, jei konkursą apskųstų vos keliomis dešimtosiomis balo nuo nugalėtojo atsilikęs dalyvis, bet šiuo atveju, pasak K. Tubio, Ž. Kvedaras gerokai pranoko V. Užalinską.
Anykščių meras teigia „siauruke“ matantis be galo daug intrigų. Anot K. Tubio, tiek aistrų nėra nė vienoje kitoje Savivaldybės įmonėje. Meras nedviprasmiškai leidžia suprasti, kad tokių teisybės ieškotojų perspektyvų įstaigoje nematantis.
„Tikrai įžvelgiu ten vykdomą destrukcinę veiklą. Paskirtas vadovas, manau, sukurs darbingą aplinką, o tie žmonės turės pasirinkti – arba dirbti, arba tą destrukcinę veiklą vykdyti kitoje aplinkoje“, – įspėjo K. Tubis.
„Siaurukui“ laikinai vadovaujančio V. Užalinsko elgesį meras vadina keistu.
„Jis laikinasis vadovas, bet keistoka situacija dėl jo vadovavimo. Savivaldybei ir ministerijai parašė raštus, kad atsisako vadovauti, mes parengėme atsakymus, kad jis negali taip elgtis. Keistas žmogus“, – teigė meras.
Skundai kaip iš gausybės rago
V. Užalinskas pripažįsta iš tiesų bandęs atsisakyti laikinųjų pareigų. Anot jo, tokius raštus dalininkams surašė neišlaikęs Anykščių savivaldybės daromo spaudimo.
„Kai tapau laikinuoju vadovu, Savivaldybė pradėjo komisijas siuntinėti, tikrinti darbą, prisikabinti, kad tik rastų, už ką atleisti. Sakau, galiu pats pasitraukti. Parašiau dalininkams, kad jei netinku, atsisakau toliau eiti pareigas. Atsiuntė raštą, kad dirbčiau. Aš netinku merui ir dėl ko priekabiaujama “, – aiškino V. Užalinskas.
Už techninę dalį atsakingo pavaduotojo pareigas ėjęs V. Užalinskas laikinuoju direktoriumi buvo paskirtas, kai iš šių pareigų balandį turėjo pasitraukti tarnybinę etiką pažeidęs G. Kerbedis.
Prieš tai Susisiekimo ministeriją buvo pasiekęs ne vienas darbuotojų skundas, esą į kūrybines paieškas pernelyg įsijautęs G. Kerbedis tiek apleido techninę dalį, kad ir pats geležinkelis, ir vagonus traukiantys šilumvežiai balansuoja ties nesaugumo riba. Paskutinį kartą tokio skundo ministerija buvo sulaukusi praėjusių metų lapkritį. V. Užalinskas tuomet skambino pavojaus varpais, esą situacija artėja prie kritinės ribos – apie 30 proc. pabėgių supuvę, traukiniui važiuojant geležinkelis gali išsiskirti, o keleiviai, leisdamiesi į kelionę siauruku, rimtai rizikuoja.
Dabar V. Užalinskas tikina, esą per šiuos metus padėtis pagerėjo: vagonuose pakeista elektros instaliacija, kapitališkai suremontuoti du šilumvežiai. Šiuo metu rekonstruojamas malkomis kūrenamas garvežys, pagamintas 1957-iaisiais ir ilgą laiką kaip dekoracija stovėjęs Panevėžio geležinkelio stoties prieigose.
Esą gerėja ir geležinkelio situacija, nors vadovas pripažįsta, kad dėl jo būklės greitis vis dar apribotas – 60 km nuo Panevėžio iki Anykščių siauruku važiuojama dvi valandas.
Ministerijai nebereikalingas
Kol „Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ nerimsta aistros dėl vadovo kėdės, viena iš dviejų įstaigos dalininkių Susisiekimo ministerija nusiteikusi atsikratyti šio objekto.
Ministerija yra pagrindinis „siauruko“ išgyvenimo šaltinis. Iš valstybės biudžeto per metus jam skiriama 365 tūkst. Eur. Kita dalininkė, Anykščių savivaldybė, prie įstaigos išlaikymo prisideda tik simboliškai – skiria talkininkų pagal viešųjų darbų programą. Pats „siaurukas“, pernai sulaukęs 57 tūkst. turistų, iš savo veiklos surinko 150 tūkst. Eur.
Ministerijai rengiantis trauktis iš dalininkių, į juos pretenduoja Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas tai vadina sugrąžintu istoriniu teisingumu. Vis dėlto meras pripažįsta: iš Savivaldybės biudžeto „siaurukui“ geriausiu atveju galėtų būti atseikėta 10–20 tūkst. Eur.
Naujosios dalininkės Vyriausybei, nors šioji traukiasi iš „siauruko“ valdymo, kelia sąlygą, kad įstaigai dar keletą metų būtų skiriama ne mažesnė nei iki šiol valstybės dotacija.
„Per tiek laiko išplėtotume siauruko veiklą taip, kad ji turėtų atsipirkti, o ne taip, kaip yra dabar“, – būsimajam „siauruko“ direktoriui užduotį numato ir K. Tubis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
