Pabėgiai grasina tragedija
Bene labiausiai turistus Panevėžyje masinančio siauruko
direktorius Gintaras Kerbedis, viršydamas įgaliojimus, savo nuožiūra nustato
paslaugų kainas, į užsakomuosius reisus siunčia daugiau ir ne tos klasės vagonų,
nei užsako klientai, o brolio žmonai Aidai Kerbedienei neteisėtai išmokėjo
daugiau nei 16 tūkst. litų. Tokias išvadas paskelbė „Aukštaitijos siaurojo
geležinkelio“ darbuotojų skundą gavusi ir auditą atlikusi įstaigos dalininkė
Susisiekimo ministerija.
Pasak siauruko saugos komisijai vadovaujančio direktoriaus
pavaduotojo Žydrūno Kvedaro, skundą ministerijai darbuotojai surašė
nuogąstaudami, kad dėl sutrešusių siauruko pabėgių bet kada galima sulaukti
tragedijos, tačiau režisieriaus išsilavinimą turinčiam G.Kerbedžiui labiau nei
keleivių saugumas rūpi užsakomieji reisai ir sava kišenė. Ž.Kvedaro teigimu,
apie būtinybę rekonstruoti nelaime grasinančius supuvusius pabėgius vadovui
kalbama jau penkerius metus, bet situacija nesikeičia.
„Vietomis siaurojo geležinkelio kelias pavojingas traukinių
eismui, o kai kurių ruožų būklė tokia, kad kyla reali grėsmė vienąkart
traukiniui nuriedėti nuo bėgių“, – perspėja Ž.Kvedaras.
Jo tvirtinimu, geležinkelininkai nežino, kaip toliau gyventi –
tvarkyti sutrešusiems pabėgiams reikalingos lėšos, o direktorius į saugos
komisijos išvadas nereaguoja.
Pasak Ž.Kvedaro, darbuotojams seniai kilę įtarimų, kad įstaigai
priklausantys pinigai keliauja į direktoriaus kišenę. Pavaduotojo teigimu,
G.Kerbedis siauruke tvarkosi tarsi nuosavame „uabe“.
„Tarnybinį lengvąjį automobilį SAAB G.Kerbedis naudoja
asmeniniais tikslais. Penkerius metus šitas automobilis nėra stovėjęs įstaigos
garaže. Protu nesuvokiama, ar G.Kerbedis taip užtikrintas, kad jam niekas nieko
negali padaryti. Ne vienas jis vėlai grįžta iš darbo. Ar kas klausia, kiek aš
dirbu? Irgi norėčiau septynias dienas per savaitę tarnybiniu automobiliu ir
atvažiuoti į darbą, ir iš jo išvažiuoti, bet kad jo net neturiu“, – stebisi
pavaduotojas.
Direktoriaus automobilis jo nuosavame kieme užfiksuotas ir
praėjusį šeštadienį.
Vagonų siųsdavo per daug
Siauruko darbuotojams abejonių sukėlė ir G.Kerbedžio savo
nuožiūra reguliuojamos kelionių kainos. Kad direktorius viršijo savo įgaliojimus
ir be visuotinio dalininkų nutarimo nustatydavo mažesnes keleivių vežimo
paslaugų kainas, pripažino ir Susisiekimo ministerijos auditoriai.
Be to, ministerijos išvadose teigiama, kad „Aukštaitijos
siaurasis geležinkelis“ negavo dalies jam priklausančių pajamų, nes G.Kerbedis į
keliones siųsdavo daugiau ir ne tos klasės vagonų, nei užsakydavo klientai.
„Kainas G.Kerbedis nustato kaip nori ir kam nori. Bilietai,
turintys kainuoti 20 litų, pardavinėjami po 3–6 litus. Už du antros klasės
vagonus, važiuojančius trumpiausiu maršrutu, iš viso 2000 litų sumokėję klientai
gaudavo du pirmos klasės vagonus po 1500 litų. Išeina taip, kad „Aukštaitijos
siaurasis geležinkelis“ pats sumoka klientams, kad tie važiuotų, nes traukinuko
sąnaudos tikrai nemažos – ir jo eksploatacija, ir kuras kainuoja, ir atlyginimą
darbuotojams reikia mokėti“, – „Sekundei“ pasakojo Ž.Kvedaras.
Pavaduotojas įtaria, kad direktorius tokią labdarą teikė
siekdamas pats pasipelnyti.
„Kelionę užsisakiusi įstaiga sumoka kaip už mažą vagonėlį, o
išvažiuoja dideliu. Į kieno kišenę nuplaukė kainų skirtumas, turėtų atsakyti
teisėsauga“, – mano Ž.Kvedaras.
Darbuotojai įtaria, kad įstaigai priklausantys pinigai
neteisėtai nukeliauja ne tik į G.Kerbedžio, bet ir jo brolio žmonos Aidos
Kerbedienės piniginę. „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ su ja sudaręs
paslaugų pirkimo sutartį.
Nors moteris oficialiai neįdarbinta, tačiau, pasak Ž.Kvedaro,
naudojasi įstaigai priklausančiu telefonu, kompiuteriu. Pavaduotojas abejoja, ar
sunkiai galus suduriančiam siaurukui A.Kerbedienės paslaugos būtinos. Jis
įsitikinęs, kad šį darbą – priimti užsakymus – turėtų atlikti vadybininkai.
Jai mokamas atlygis įtarimų sukėlė ir auditoriams. Susisiekimo
ministerija konstatavo, kad A.Kerbedienei direktorius nepagrįstai apmokėjo
mobiliojo ryšio paslaugas – 3693 litus, neteisėtai išmokėjo 12800 litų,
neturėdamas jos atliktų paslaugų ataskaitos. Auditoriai įpareigojo G.Kerbedį iš
brolio žmonos išieškoti beveik 17 tūkst. litų.
Ž.Kvedaras pasiryžęs prašyti prokuratūros, kad ir ši
išsiaiškintų siauruko valdymo peripetijas. Tą padaryti pavaduotojas žada, kai
tik gaus ministerijos išvadas.
Vadovą kaltina terorizavimu
Pavaduotojo teigimu, po darbuotojų skundo ministerijai
įstaigoje prasidėjo raganų medžioklė.
„Apie atleidimą iš darbo niekas įspėjimų negavo, bet kalbų yra,
ieškoma adatos šieno kupetoje, bandoma įvairiais būdais terorizuoti
darbuotojus“, – teigė Ž.Kvedaras.
Pačiam pavaduotojui per pastaruosius porą mėnesių jau du kartus
teko aiškintis vadovui. Per tą laiką Ž.Kvedaro charakteristiką papildė
papeikimas, vakar jam vėl teko kurpti pasiaiškinimą direktoriui.
Ž.Kvedaras tvirtina direktoriaus nemalonėn patekęs tik todėl,
kad užgavo jo ambicijas.
„Įsivaizduokite, gavau papeikimą už tai, kad neva keikiausi ir
darbuotojui grasinau smurtu. Šitaip mane bando apjuodinti. Žinoma, tą nuobaudą
ginčysiu“, – rankų nenuleidžia pavaduotojas.
Ž.Kvedaras pats kadaise vadovavo „Aukštaitijos siaurajam
geležinkeliui“. Kodėl prieš penketą metų buvo pažemintas iki pavaduotojo, vyras
nelinkęs kalbėti. Anot jo, G.Kerbedis į jo kėdę sėdo ne be aukštų politikų
užtarimo.
Tvirtina užkėlęs kartelę
G.Kerbedis atmeta pavaldinių kaltinimus bandymu pasipelnyti
įstaigos sąskaita. Vadovas mano darbuotojams neįtinkantis dėl savo reiklumo.
„Man atėjus pakilo atsakomybės ir sąžiningumo kartelė. O kai
kurie žmonės turi kitų tikslų, nei išlaikyti, viešinti ir integruoti siauruką į
visuomenės gyvenimą“, – tvirtina G.Kerbedis.
Vadovas įsitikinęs, kad prieš jį sukilo pavaduotojui artimi
darbuotojai – stoties budėtoja ir kasininke dirbanti Ž.Kvedaro mama bei jos
draugas dirbtuvių vedėjas.
Direktorius aiškina, esą spaudimo pavaldiniams nedarantis, o
Ž.Kvedarui papeikimas buvo neišvengiamas – direktoriaus kabinete, dviejų
liudininkų akivaizdoje, pavaduotojas grasino sumušti pavaldinį.
G.Kerbedis pripažįsta, kad net ketvirtadalis siauruko pabėgių
sutrešę ir juos būtina rekonstruoti. Tačiau darbai nepradedami ne dėl jo
kaltės.
„Apie tai, kad pabėgiai supuvę, įstaigos dalininkams –
Susisiekimo ministerijai ir Anykščių savivaldybei – trimituojam po penkis kartus
per metus“, – tvirtina G.Kerbedis.
Pasak jo, vieno pabėgio kaina siekia per 50 litų, o keisti
reikia apie 30 tūkst. sutrešėlių. Jei dalininkai lėšų rekonstrukcijai neskirs,
direktorius neatmeta, kad ateityje siaurukas gali sustoti. Jo teigimu,
pavojingiausiose vietose siaurukas jau nebevažiuoja.
Pasak G.Kerbedžio, padėtis nebuvo geresnė ir tuomet, kai
įstaigai vadovavo Ž.Kvedaras. Esą iki 2005-ųjų per metus tebūdavo pakeičiama po
kelis šimtus pabėgių, dabar – tūkstančiai.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Susidomėjo. Bene labiausiai
Panevėžyje turistus masinantis siaurasis geležinkelis atsidūręs po Susisiekimo
ministerijos didinamuoju stiklu – penkerius metus jam vadovaujantis G.Kerbedis
įstaigoje tvarkosi apeidamas dalininkus.
