Armija, maitinama užsienio valstybių parama.
Šią savaitę JAV spauda nemažai dėmesio skyrė netikėtiems komunistinės Šiaurės Korėjos ir Amerikos santykiams. Daugiausia atgarsių susilaukė trečiadienio pareiškimas, kad Pchenjanas yra pasiryžęs sustabdyti savo branduolinę programą ir įsileisti tarptautinius inspektorius.
Pekine vykusio susitikimo metu sutarta, kad mainais į 265 tūkst. tonų maisto Šiaurės Korėja atnaujins derybas dėl šalies atominio ginklo projekto priežiūros ir suspendavimo. Labiausiai stebina tai, kad kelias dienas trukusių derybų metu oficialusis Pchenjanas nerodė jokio susidomėjimo derybomis, tačiau trečiadienį netikėtai sutiko su siūlomomis sąlygomis, kurios, beje, neatitiko pradinių korėjiečių reikalavimų. Iki susitikimo buvo norima bemaž pusės milijono tonų paramos maistu bei nebuvo užsimenama apie leidimą stebėti branduolinę programą.
Dienraštis „The New York Times“ tokį Šiaurės Korėjos poelgį vertina kaip labai palankų dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai, kurio administracijos didžiausiu galvos skausmu šiuo metu vadinama Irano atominė programa. „Barackas Obama tikrai užsidirbo papildomų balų užsienio politikos srityje, nes pastarieji bandymai kalbėtis su Pchenjanu žlugo prieš trejus metus, nesėkmingos George’o Busho politikos dėka“, – rašoma dienraštyje. Dar daugiau, Šiaurės Korėja laikoma viena pagrindinių Irano rėmėjų kuriant atominį ginklą, tad tikimasi, kad atsinaujinančios derybos su korėjiečiais suteiks Jungtinėms Valstijoms papildomų diplomatinių svertų bandant atvėsinti kaistančią atmosferą Artimuosiuose Rytuose.
„The New York Times“ kalbinto Korėjos eksperto Kimo Hyuno nuomone, staigus Šiaurės Korėjos pozicijos pokytis gali būti siejamas su naujojo lyderio Kim Jong-uno siekiu įsiteikti badmiriaujančiai tautai. „Tikėtina, kad visa tai tėra tam tikras viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama parodyti, jog naujasis lyderis moka kalbėtis su amerikiečiais ir išpešti iš jų naudos. Dar daugiau, šalyje, kurioje 80 proc. vaikų kenčią dėl maisto stygiaus, humanitarinė parama laikoma išsigelbėjimu“, – teigė analitikas.
Tuo tarpu respublikonams palankesnis dienraštis „The Wall Street Journal“ Vašingtono ir Pchenjano žingsnius sutarimo link vertino skeptiškai. Niekam ne paslaptis, kad per pastaruosius 20 metų Šiaurės Korėja ne kartą buvo pažadėjusi sutikti su JAV, Kinijos, Rusijos, Japonijos ir Pietų Korėjos teikiamais pasiūlymais, tačiau vos gavusi paramą kaipmat išsižadėdavo bet kokių įsipareigojimų. „Derybų atnaujinimo džiaugsmą apkartina Pchenjano atstovų replikos, esą branduolinio ginklo kūrimo bazes bus leista tikrinti tol, kol bus vykdomas produktyvus dialogas“, – rašoma dienraštyje. Neapibrėžtomis frazėmis grįstas bendradarbiavimas leidžia šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje esančiai valstybei uždrausti patikras dėl praktiškai bet kokių priežasčių.
Dienraštyje įžvelgiama ir daugiau atsinaujinusių derybų neigiamų aspektų. Rašoma, jog Šiaurės Korėja siekia sukurti pleištą tarp Seulo ir Vašingtono, dėl pastarojo paramos Pchenjanui. Esą tokiu būdu JAV paspaus Pietų Korėją atnaujinti 2008 metais nutrauktą finansinę paramą medikamentams, kurią šiauriečiai neretai naudoja ginklams pirkti. Taip pat neatmetama prielaida, kad Šiaurės Korėjos atstovai, leisdami tikrinti urano sodrinimo gamyklas Jongbjone, maskuoja naujus projektus kitose šalies vietose.
„The Wall Street Journal“ kalbinta Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkė respublikonė Ileana Ros-Lehtinen neslėpė skepticizmo: „Tikėtina, kad Pchenjanas ir toliau kurs atominį ginklą mūsų panosėje, o mes maistu aprūpinsime jų armiją. Ir tai nebūtų pirmas kartas, kada nueitume šiuo keliu.“ Dar daugiau, dienraštyje išreiškiami nuogąstavimai, esą JAV nuolaidžiavimas Šiaurės Korėjai tik paskatins Iraną agresyviau vystyti branduolinio ginklo programą.
Galiausiai, pasižadėjimo įsileisti tarptautinių organizacijų atstovus, tikrinančius urano sodrinimo programą, nereikėtų laikyti esminiu lūžiu JAV ir komunistinės Korėjos santykiuose. Geriausiu atveju tokios kalbos tėra pirmas žingsnis į potencialų dialogą. Tačiau realių pokyčių tikimybė išlieka maža, taip pat svarbu nepamiršti, kad Šiaurės Korėja jau ne kartą efektyviai išnaudojo įtemptą situaciją JAV užsienio politikoje savo naudai.
Prie derybų stalo jau kelis dešimtmečius sėda tie patys Komunistų partijos atstovai, tad vargu ar galima tikėtis, jog netikėtas pareiškimas simbolizuoja ką nors daugiau nei siekį nušauti du zuikius vienu šūviu – gauti labai reikalingą paramą mainais į miglotus pažadus ir dar kartą įtikinti Šiaurės Korėjos gyventojus, jog valdantysis elitas sugeba tautą aprūpinti maistu.
