B. Vaitiekūno nuotr. Lietuvos rinktinė pasaulio benamių futbolo turnyre užėmė 15-tą vietą iš 48-ių dalyvavusių komandų.
Klystate, jei manote, kad Lietuva visuose tarptautiniuose futbolo turnyruose žaidžia vienodai silpnai.
Dešimtmečio tradicija
Liepos 10-16 dienomis Glazge, Škotijoje vyko pasaulio benamių futbolo turnyras, kuriame tradiciškai dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Ironiškai skamba, tačiau geriausius rezultatus tarptautiniuose futbolo turnyruose Lietuva pasiekia būtent pasaulio benamių futbolo turnyre. Lažinuosi, kad galbūt daugelis esame kažkada kažur viena ausimi apie tai girdėję. Ką reiškia „benamiai“? Šiame turnyre žaidžia priklausomybės ligų kamuojami ar jau visiškai kvaišalų atsisakę žmonės.
Tokius futbolininkus vienija klubas „Feniksas“, kuris kasmet deleguoja vis naują komandą į taip vadinamą pasaulio benamių futbolo čempionatą. Jame iš visos planetos susirenka panašaus likimo broliai, kurie džiaugsmą patiria ne vartodami kvaišalus, o žaisdami gatvės futbolą.
Šiemet nemažą dalį Lietuvos komandos sudarė panevėžiečiai. Gana lanksčios taisyklės rinktinėms leidžia padėti ir jokių priklausomybių nekamuojamiems mėgėjams, kurie noriai padeda suklupusiems atsitiesti.
Lietuva jau dešimt metų iš eilės nepraleidžia pasaulio benamių futbolo čempionato. Tačiau nei vienas žaidėjas negali pasigirti solidesne patirtimi: taisyklės leidžia tik kartą dalyvauti tokiame renginyje, kasmet į pirmenybes deleguojama vis kita, iš naujų narių sudaryta rinktinė: sužaidei viename čempionate ir kitąmet užleidi vietą kitam sveikstančiajam.
Stipriausiųjų gretose
Glazge Lietuvos rinktinė gėdos nepatyrė. Mūsiškiai pogrūpyje kovojo su Airijos, Švedijos, Graikijos, Bulgarijos, Jungtinių Amerikos valstijų komandomis. Beje, komandos varžosi pagal specifines taisykles: nedidelėje aikštėje žaidžiama 4 prieš 4-is: vartininkas ir 3 žaidėjai. Puolanti komanda turi vieno žaidėjo persvarą, nes besiginančios komandos vienas narių negali grįžti į gynybą.
Tad puola 3 prieš du žaidėjus, vartininkas taip pat turi savo zoną, kurios negali palikti. Jei jis pažeidžia taisykles, arba jei besiginančios komandos žaidėjas įeina į vartininko aikštelę, skiriamas baudinys nuo aikštės vidurio. Lygiosiomis rungtynės baigtis negali, jei po pagrindinio laiko rezultatas taikus, mušami baudiniai iki pirmos klaidos.
Tokios taisyklės žaidimą paverčia dinamišku, intensyviu, jis kiek panašus į kvadratą, kurį futbolininkai mėgsta per apšilimą. Vienerios rungtynės trunka du kėlinius po 7 minutes. Per dieną vyko po 2-3 mačus, tad žaidėjams krūvis išties nemažas.
Rungtynių Lietuva – Namibija akimirka. Bronius Vaitiekūnas bando perimti kamuolį iš varžovo. Organizatorių nuotr.
Čempionato starte liepos 10-ąją lietuviai susitiko su Airijos ekipa, pagrindinis rungtynių laikas baigėsi taikiai 4:4, tačiau po baudinių 2:1 pergalę šventė varžovai. Kur kas sėkmingiau susiklostė antroji rungtynių diena: mūsiškiai 9:5 palaužė švedus, 6:4 įveikė graikus.
Pirmojo etapo paskutiniuose susitikimuose 5:4 įveikti bulgarai ir 9:3 nugalėti amerikiečiai. D grupėje lietuviai užėmė 2 vietą, į priekį praleisdami tik Airiją. Į antrą etapą pateko trys komandos iš D grupės, iš viso – 24 rinktinės, kurios toliau tęsė kovą dėl aukščiausių pozicijų. Antrajame etape lietuvių laukė Lenkija, Italija, Bosnija ir Hercegovina, Namibija ir Rusija. Pirmame mače 5:4 palaužti lenkai, vėliau 5:2 nugalėti italai, tačiau galbūt jėgų stygius neleido rimčiau pakovoti su bosniais – pralaimėta net 5:14.
Kitądien laukė varžovai iš Afrikos – Namibijos ekipa, lietuviai nesėkingai gynėsi ir nusileido 0:7. Paskutiniame mače mūsiškiai 3:9 neprilygo svečiams iš Rusijos. Antrojo etapo A grupėje lietuviai užėmė 4-tą vietą ir kovą tęsė dėl 9-16 vietų.
Lietuviai šio aštuoneto ketvirtfinalyje 4:5 nusileido Airijai, vėliau kovojant dėl 13-os vietos per pagrindinį laiką 5:5 sužaidė su Pietų Afrikos Respublikos komanda, tačiau jai nusileido po baudinių 1:2. Paskutinę turnyro dieną kovoje dėl 15-tos vietos mūsiškiai lygiosiomis 5:5 sužaidė su Danija, tačiau varžovus 2:1 įveikė baudiniais. Tad Lietuva iškovojo 15-tą vietą iš 48-ių dalyvavusių rinktinių.
Pasaulio čempione tapo Meksikos komanda, kuri finale 6:1 nepaliko vilčių Brazilijos ekipai.
Įdomu tai, kad buvo galima gyvai internete stebėti kone kiekvienas rungtynes, o pasaulio žiniasklaida negailėjo dėmesio šiai socialinei futbolo šventei.
Pirmą kartą Lietuvos rinktinė pasaulio benamių čempionate debiutavo 2006-aisiais Keiptaune. Pirmenybės vyksta kasmet, skirtingose valstybėse ir skirtinguose kontinentuose. Pasaulio čempionate geriausias Lietuvos pasiekimas – 8-oji vieta, iškovota Meksiko mieste.
Džiuginančios tendencijos
Pasak panevėžiečio, vieno rinktinės vadovo Mariaus Pažemecko, iš pirmosios komandos, kuri 2006 metais išvyko į pasaulio futbolo čempionatą, nebuvo nei vieno, kuris atkristų ir būtų grįžęs į asocialų gyvenimą. „Iki šios dienos tie žmonės yra blaivūs, sveiki. Tendencijos džiuginančios. Dalyvaujame Lietuvos čempionatuose, matome – retas atvejis, kai žmogus vėl pasinertų į buvusį kvaišalų pasaulį. Kažkaip vyrukus sportas užkabina, futbolas padeda išlysti iš priklausomybių liūno“, – džiaugėsi M. Pažemeckas.
Lietuvoje socialinio gatvės futbolo judėjimas 2006 m. prasidėjo nuo dviejų kauniečių – Stasio Pranevičiaus ir Giedriaus Lubio. Bendraujant užsienyje su žmonėmis, turinčiais priklausomybę nuo alkoholio, buvo sužinota, kad daugelyje šalių seniai yra susikūrusios tokios komandos ir net dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, kasmetiniuose pasaulio ir Europos benamių futbolo čempionatuose. Grįžę namo, šie du kauniečiai iš karto ėmėsi burti futbolo komandą.
Šiemet rinktinėje ypač daug panevėžiečių, prie to nemažai prisidėjo vienas FK „Panevėžio“ vadovų, verslininkas Bronius Vaitiekūnas. Pastarasis neslepia – buvo tamsių gyvenimo puslapių, kurie seniai praeitis, o su alkoholiu visiškai nebedraugauja jau 16 metų iš eilės.
Panevėžio futbolo bendruomenei gerai žinomi Ignas Simaitis, Danas Kulišauskas, Edvinas ir Armandas Užinskai geranoriškai sutiko padėti Lietuvos rinktinei pasaulio benamių futbolo čempionate.
Šansas pakeisti gyvenimą
Kaip galima pakliūti į komandą? Pirmenybė tiems, kurie yra baigę reabilitacijos kursus arba taip vadinamą Minesotos programą, tačiau durys yra atviros visiems, kurie nori atsisakyti žalingų įpročių.
„Norime suburti komandą Panevėžyje, yra tokių veteranų, kurie baigę aktyvias sportines karjeras pirmenybę teikia aludėms ir alkoholiui. Nebesugeba savęs realizuoti, toks gyvenimas“, – teigė M. Pažemeckas.
Žaidėjų amžiaus limito nėra: pasaulio rinktinėse yra ir dvidešimtmečių, siekiančių atsikratyti narkotikų, ir pagyvenusių senjorų, buvusių alkoholikų. Nėra ir specialių kriterijų ar sportinių įgūdžių kartelės.
Rinktinės niekas nerėmė, patys jos nariai tapo rėmėjais – padengė kelionės išlaidas. Laimėjimai ir pralaimėjimai, aistros ir emocijos aikštelėje – visa tai tik mažmožiai palyginus su žūtbūtine dalyvių kova su savimi, pagundomis ir priklausomybėmis.
Tačiau futbolas galbūt yra tas šiaudas, kuris gali grąžinti suklupusį į visuomenę. Remiantis pasaulio benamių futbolo čempionato žaidėjų apklausa, 94 proc. futbolininkų teigė, kad benamių pasaulio taurė teigiamai paveikė jų gyvenimą, 83 proc. žaidėjų pagerino socialinius ryšius su šeima ir draugais, 77 proc. dalyvių po šių pirmenybių kardinaliai pakeitė savo gyvenimą, o 71 proc. ir toliau mėgaujasi sportu.
Linas JOCIUS
