Prieš gerus metus triatlono sporto šakos gerbėjams 40-mečio Martyno Tinfavičiaus pavardė nieko nesakė. Tik šiemet debiutavęs triatlono varžybose Martynas nušluostė nosį ne vienam šios sporto šakos senbūviui. Po finišo už sostinėje gyvenančio triatlonininko nugaros lieka eilė jaunesnių ir labiau patyrusių varžovų.
Liepos pradžioje Trakuose vykusiame olimpinės distancijos (1,5 km plaukimas, 40 km dviračiu, 10 km bėgimas) triatlono varžybose Martynas nusileido tik olimpinėmis viltimis vadinamiems Tautvydui Kopūstui ir Titui Pumpučiui.
Paskutinį vasaros savaitgalį Panevėžyje vykusiame vidutinio nuotolio triatlone (1,9 km plaukimas, 90 km dviračiu, 20 km bėgimas) Martynas lenkė visus lietuvius ir nusileido tik pajėgiems svečiams iš Baltarusijos ir Latvijos.
Triatlone naujoku save galintis vadinti M. Tinfavičius mintimis pasidalino apie trasą Panevėžyje, debiutinį sezoną bei siekius šioje sporto šakoje.
– Kokie buvo jūsų asmeniniai tikslai ir lūkesčiai prieš startą Panevėžyje?
– Jokie. Pirmą kartą dalyvavu tokio nuotolio triatlone, norėjau aplenkti bent jau visus lietuvius. Tik neseniai sugalvojau dalyvauti šio sporto varžybose. Vasarą dalyvavau olimpinėse triatlono distancijose, vienas iš startų – Trakuose.
Nebuvo to jaunimo, kuris mane lenkė vasarą, turiu omenyje Tautvydą Kopūstą ir Titą Pumputį, tačiau ši distancija ir nėra skirta jiems, ne tokio nuotolio triatlonams jie ruošiasi. Jie dar per jauni ir juos galime išvysti sprinto ir olimpinėje triatlono distancijose. Čia distancija dukart ilgesnė už olimpinę, bet skirtumas įveikiant pusę „Ironman” yra kur didesnis.
– Kaip sekėsi Panevėžyje įveikti atskiras rungtis?
– Senvagės vanduo ne per šaltas. Tiesa, apačioje prie dugno jis yra žymiai šaltesnis, su kiekvienu ratu tai jautėsi. Tačiau čia tik smulkmena, kuri plaukti netrukdė.
Dviračių trasa nebuvo sunki, tačiau gatvėse – daug duobių. Iš esmės tas 3 km ratas nebuvo sunkus, bet reikėjo nuolat žiūrėti, kur važiuoji. Turėjau nedidelių nesklandumų, nuo duobių nulinko vairas, tapo nepatogu vairuoti, tačiau tai įtakos bendram rezultatui neturėjo.
Bėgimo rungtyje labai stipriai nespaudžiau. Lietuvius tuo metu lenkiau, savo tikslą pasiekiau ir bėgau pakankamai ramiai, ne maksimaliai, tačiau ir nesiilsėjau.
– Kaip vertinate visą renginį, jo organizaciją?
– Smagu, kad apskritai kažkas tokias varžybas organuizuoja, nes baisiai sudėtinga yra suorganizuoti. Aišku, reikia padėkoti organizatoriams, savanoriams. Kalbant apie savanorius, jie viską padarė gerai, turėjo pakankamai informacijos, niekas trasose per daug nenuklydo. Taip, kelias duobėtas, bet organizatoriai trasos neišasfaltuos. Turbūt Panevėžyje sunku rasti neduobėtų gatvių. Bet kokiu atveju, visada malonu pasivaržyti.
Žiūrovų santykinai nedaug, tačiau tai turbūt viskas remiasi į finansines galimybes. Norint plačiau nušviesti renginį, jį pareklamuoti, reikalingos didesnės lėšos. Pasikartosiu – gerai, kad kažkas yra.
Triatlono varžybos pasaulyje, ypač „Ironman“ distancijos – labai populiarios. Pavyzdžiui, teko varžytis Ziuriche olimpinėje triatlono distancijoje, dviračių ratas – apie 13 km ir pusę tos trasos dalyvius palaiko žiūrovai. Hamburgo triatloną stebi apie 300 tūkstančių sirgalių. Smagu tai, kad Panevėžyje bent prie finišo žiūrovai palaikė, plojo.
– Kur šiemet dar planuojate startuoti, kokios laukia artimiausios varžybos?
– Jokios, triatlono sezonas baigtas. Liko kelios bėgimo varžybos, vienos jų – Vilniuje, bėgsiu pusmaratonį – 21,098 km.
– Kalbant apie ateitį ir būsimus startus, kokios asmeninės ambicijos triatlono sporto šakoje?
– Triatlone noriu įveikti „Ironman“ distanciją (red. – 3,8 km plaukimas, 180 km dviračiu, 42 km bėgimas). Kad jį įveiktum, reikia turėti pakankamai patirties. Realiai reikia porą metų treniruotis, kad tarptautinėse varžybose galėtum savo amžiaus grupėje varžytis „Ironman“ distancijoje.
Kalbant apie konkurenciją Lietuvoje, paprastai mano varžovai jaunesni. Jeigu Paulius Dapkus rimtai treniruotųsi, greičiausiai mane galbūt lenktų. Jam, matyt, kliudo traumos pasiekti gerą formą, tad rezulatatai yra tokie, kokie yra. Taip pat Laurynas Urbšys – jeigu turėtų daugiau laiko treniruotėms, greičiausiai mane lenktų, būtų visai kita istorija.
Taigi, tęsiant apie mano planus, mano tikslas – po poros sezonų varžytis „Ironman“ triatlone. Šiemet – pirmieji mano metai, kai savo jėgas išbandau šioje sporto šakoje. Šis sezonas labiau toks žvalgybinis.
– Kokioje šalyje planuojate debiutuoti „Ironman“ varžybose?
– Yra pasaulio čempionatas Havajuose – norint į jį pakliūti, reikia įveikti atranką. Europoje yra nemažai etapų, yra iš ko rinktis. Taigi, svajonė yra patekti į pasaulio čempionatą ir ten savo amžiaus grupėje užlipti ant apdovanojimų pakylos. Juk dalyvauji tam, kad kažkur kažką laimėtum. Man, kaip „senam” sportininkui, savęs įveikinėti ir sau kažką įrodyti nereikia (red. – šypsosi).
Linas JOCIUS
T. Boriso nuotr.
