Pietauti nesugrįžo
Nelaimės ir nuoskaudos sunkiu akmeniu
prislėgė panevėžietės Inos Makštelytės pečius. Per eismo įvykį nukentėjusi jos
penkiolikmetė sesuo Viktorija prikaustyta prie lovos, mergaitės buvo priverstos
pakeisti gyvenamąją vietą. O pėsčiųjų perėjoje paauglę partrenkęs vairuotojas, žadėjęs seserims visokeriopą pagalbą, dingo kaip į vandenį.
„Dabar labai sunkus laikotarpis, visos nuoskaudos ir nelaimės susidėjo į vieną vietą. Kartais man nusvyra rankos, nebeišmanau, ko griebtis. Tačiau žinau, kad turiu rasti jėgų kabintis į gyvenimą, ieškoti išeičių iš labai sudėtingų situacijų. Privalau gyventi dėl sesers, ja rūpintis ir pastatyti ant kojų“, – pokalbį pradėjo per eismo įvykį nukentėjusios penkiolikmetės sesuo Ina Makšelytė.
Pernai rugsėjo 17 dieną Viktoriją, einančią namo iš „Vyturio“ vidurinės mokyklos, Nemuno ir G.Petkevičaitės-Bitės gatvių sankryžoje partrenkė keturiasdešimt vienerių metų G.D. vairuojamas automobilis „Opel Omega“.
Vyriškis nepastebėjo jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja einančios mergaitės. Šalia esančios degalinės filmavimo kameros užfiksavo, kaip nuo stipraus smūgio Viktorija pakilo du metrus, o krisdama trenkėsi galva į asfaltą.
Medikai Viktorijai nustatė galvos traumą ir traukulinį sindromą. Vėliau reanimobiliu nukentėjusioji buvo nuvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Jos gyvybines funkcijas palaikė tik speciali aparatūra.
„Tą dieną buvau išvirusi balandėlių, kuriuos taip mėgsta Viktorija, bet gavau žinią, kad ją partrenkė automobilis. Esu optimistė, kad ir kaip blogai būtų, visada stengiausi nusiraminti. Važiuodama į ligoninę tikėjausi, kad seseriai lūžusi koja ar ranka, bet artėjant pradėjo įkyriai brautis mintis apie patį blogiausią. Kai įbėgau į reanimaciją ir ją pamačiau, mane apėmė baimė, neviltis, kad bet kurią minutę galiu sesers netekti“, – prisiminė I. Makštelytė.
Per septynis mėnesius, praėjusius nuo avarijos, Viktorijai Kauno klinikose buvo atliktos penkios operacijos.
Išvarė iš buto
Kai seserys iš gydymo įstaigų sugrįžo į Panevėžyje nuomojamą dviejų kambarių butą jų laukė dar vienas akibrokštas. Vos tik įžengusios pro duris merginos buvo išprašytos lauk. Mat jų kambariuose turėjo apsigyventi iš įkalinimo įstaigos grįžęs namo šeimininkės giminaitis.
Po kelių dienų I.Makštelytė pasigedo ir seserį partrenkusio vyro, nors anksčiau jis nuolat siūlė savo pagalbą nukentėjusiųjų šeimai.
„Kai grįžome į Panevėžį, supratau, kad mums labai reikalingas vežimėlis, funkcinė lova ir kitos įvairios techninės pagalbos priemonės. Kol gulėjome ligoninėse, nieko netrūko, buvome viskuo aprūpintos. Paskutinį kartą Viktoriją partrenkęs vyras skambino gruodį, kai sesuo buvo operuota. Jis žadėjo padėti, nupirkti reikalingus daiktus, pasirūpinti jos priežiūra, iš Maskvos atvežti medikus. O dabar likome dviese, tas vairuotojas dingo su visais pažadais. Jo mobilusis telefonas išjungtas. Turiu žinių, kad jis išvykęs į Vokietiją, nors jam paskirta kardinamoji priemonė“, – „Sekundei“ pasakojo I.Makštelytė.
Kur galėtų būti Viktoriją partrenkęs vyras, advokatai ir bylos tyrėjai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, kalbėti atsisakė.
Keliasi ir naktį
Pasak Inos, pirmieji dveji sveikimo metai – svarbiausias laikotarpis sesers gyvenime. Nuo jo priklauso, ar ji galės atsikelti iš lovos, savarankiškai judėti.
Nors paauglė vis dar prikaustyta prie lovos, pasak Inos, ji kartais nusišypso, akimis parodo, kad girdi, kad pajėgia reaguoti į žmones ir aplinką. Viktorija jau ir pati kvėpuoja.
Sesuo ją dažniausiai maitina per žarnelę, įkištą tiesiai į skrandį. Tačiau tam, kad nesiatrofuotų rijimo organai, reikia juos stimuliuoti – duoti ir tikro maisto. Todėl I.Makštelytė seseriai gamina skystas košeles, jogurtus.
Ina keliasi apie 8 valandą, nuprausia Viktoriją, perriša žaizdas, paruošia pusryčius. 11 valandą Viktorija su specialistais mankštinasi. Per tą laiką sesuo gamina pietus, rūpinasi buitiniais dalykais. Papietavusi Viktorija valandai užmiega. Po pietų kasdien į namus atvažiuoja privačiai samdoma logopedė.
Naktį I.Makštelytė kas tris valandas atsikelia ir pakeičia Viktorijos kūno padėtį, kad neatsirastų pragulų. Mergaitei reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl Ina seserį vieną palieka nebent valandai – nubėga į parduotuvę, vaistinę ar susitvarko svarbiausius reikalus.
Plačiau skaitykite 2009 m. balandžio 18 d.
“Sekundėje”.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Ina nuo
sesers nesitraukia nė minutei.
