Serbentynais nusivylę ūkininkai uogų plantacijas verčia javų laukais. Nors šią savaitę pradedamas skinti uogų derlius žada būti gausus, serbentų augintojų entuziazmą numalšino, lyginant su praėjusiais metais, perpus kritusios supirkimo kainos.
Serbentyną suarė
Maždaug prieš dešimtmetį masiškai sodinti serbentus ėmęsi ūkininkai pripažįsta, kad dėl nestabilios žemės ūkio politikos Lietuvoje šių tradicinių uogų laukai taps retenybe.
Vienas didžiausių Panevėžio rajone juodųjų serbentų augintojų Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Arvydas Banelis nebesuka galvos, kur realizuoti uogas.
67 ha serbentyną ūkininkas suaręs užsėjo grūdinėmis kultūromis.
„Minties auginti serbentus visiškai neatsisakome, bet tai gali būti tik papildoma veikla. Turime pripažinti, kad Lietuvoje strateginė prekė yra grūdinės kultūros, ne uogos, obuoliai ar kopūstai“, – išvadą priėjo ūkininkas.
Anot jo, atsisakyti uogų plantacijos atėjo laikas – maždaug prieš dešimtmetį sodinti intensyvių veislių serbentai paseno, o atnaujinti, A.Banelio teigimu, reikalingos milžiniškos investicijos.
„Visame pasaulyje žirgynai, vynuogynai yra verslai, tinkami turtuoliams, ne „biednam“ žmogui. Taip pat ir su serbentynais. Į hektarą investuoti 10–15 tūkst. Lt – vargo pinigai, kad gautum grąžą, reikia gerokai didesnių sumų“, – patikino ūkininkas.
Anot jo, uogų augintojų gretas tirpdo neprognozuojama rinka – ūkininkai neatlaiko svyruojančių supirkimo kainų. A.Banelis pamena, jog kartą kainos taip buvo kritusios, kad net nebeapsimokėjo serbentų nuskinti.
Suviliojo parama
Kitas Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Romualdas Lazickas jau šią savaitę ketina pradėti skinti serbentus. Prieš dvejus metus nupjovęs visą serbentyną pernai iš 8 ha plote ataugusių krūmų priskynė apie 2 tonas uogų, anksčiau nuo subrendusių krūmų ūkininkas priskindavęs daugiausia toną iš hektaro.
Serbentų verslo R.Lazickas pasakoja ėmęsis maždaug prieš dešimtmetį, kai ūkininkai masiškai puolė sodinti šių uogakrūmių plantacijas suvilioti valstybės paramos – už sodinukus mokėtų kompensacijų. Uogininkystės perspektyvomis patikėję ūkininkai kviečius ir miežius tuomet iškeitė į juoduosius serbentus. Į uogų auginimą plūstelėję lietuviai pagal juodųjų serbentų plotus Europoje netgi buvo atsidūrę tarp lyderių.
Uogų kainoms smukus žemyn, žlugo ir augintojų viltys pragyventi iš juodųjų serbentų. Dabar R.Lazickas abejoja, ar jam apsimokėtų auginti serbentus, jei negautų ekologiniams ūkiams skiriamos išmokos.
„Nuskinti uogas mechanizuotai nepigiai kainuoja, reikia rankų darbo, o pasamdyti nėra ką – kam bedarbiui dirbti, jei socialines pašalpas gauna. O jei dar ligos serbentus užpuls? Dabar yra išrasta ekologinių preparatų, bet jie brangūs ir nežinia, ar pasiteisins. Nepasitikiu jais“, – sunkumus vardijo R.Lazickas.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 19 d. „Sekundėje“.
