Viliojo kvapais ir garsais
Šimtai panevėžiečių praėjusį sekmadienį dalyvavo Senvagėje
surengtose Užgavėnėse. Tai, kad šventė vyksta miesto centre, iš sklindančio
triukšmo ir voromis traukiančių miestiečių galima buvo atspėti likus dar keliems
šimtams metrų iki renginio vietos.
Per garsiakalbius be paliovos plyšojo persirengėliai, kvietę
užsukti ir dalyvauti šventės pramogose bei paragauti Užgavėnių blynų.
Nors pastarieji buvo kepami vienintelėje vietoje, o laukti šio
patiekalo reikėjo geras dvidešimt minučių, tačiau buvo dalijami nemokamai ir
daugelis kantriai laukė savo eilės.
Užsidirbti atvykę prekybininkai taip pat nesnaudė. Norinčiųjų
paragauti jų dešrelių su kopūstais, šiupinio ar užkąsti sumuštinių su kanapių
sėklomis netrūko.
„Visi noriai valgo žirnių šiupinį, blynus, duoną su spirgais.
Per Užgavėnes reikia valgyti labai daug ir riebiai tam, kad pasninkaujant per
gavėnią būtų lengviau“, – patarimais dalijosi šventėje sutikta prekybininkė
Vitalija Petrauskienė.
Daugelis į Užgavėnių šventę atėjusių miestiečių nuo prekystalių
šluote šlavė riestainius, namų gamybos saldainius ar amatininkų darbus, todėl
pavaikščiojus po renginį susidarė įspūdis, kad daugiau Užgavėnių prekių
pardavėjų būtų gerokai pagyvinę šventės atmosferą. Panevėžietis medinių laimės
paukščių drožėjas Alfonsas pasakojo, kad prekyba ėjusi gerai.
„Laimės paukščius gaminu septynerius metus ir konkurentų kol
kas neturiu. Šiandien jau penkiolika pardaviau. Savo gaminius pardavinėju
šventėse Lietuvoje, neseniai buvau Sartų žirgų lenktynėse, netrukus teks
važiuoti į Vilnių, Kaziuko mugę“, – pasakojo panevėžietis.
Išdrožtus medinius laimės paukščius vyras pardavinėjo po dešimt
litų ir dalį savo prekių jau buvo pardavęs vos tik prasidėjus šventei.
Geriau už Valentino dieną
Dalis miestiečių paklausė šventės organizatorių raginimų ir į
Užgavėnes atėjo su kaukėmis, o vėliau smagiai trypė į polkos ritmą. Ne vienas
šventėje dalyvavęs panevėžietis galėjo įsitikinti, kad į Užgavėnės Panevėžyje
dar niekada nebuvo susirinkę tiek žmonių kaip praėjusį savaitgalį.
Tradicinė lietuvių šventė sutapo su įsimylėjėlių – Šv.Valentino
– diena. Kai kurie šventėje dalyvavę panevėžiečiai, be Užgavėnių kaukių, ant
veidų buvo užsiklijavę širdeles. Paklausti, kuri šventė jiems svarbesnė,
dažniausiai atsakydavo, kad Užgavėnės.
„Užgavėnės yra svarbiau nei Valentino diena. Kanapinis ir
Lašininis man arčiau širdies“, – kalbėjo panevėžietė Aldona.
Užgavėnių šventėje dalyvavusios ir čigonėmis persirengusios
studentės teigė, kad joms patinka abi šventės, todėl jas kartu ir švenčia.
„Dabar svarbiau Užgavėnės, o vakare minėsime Valentino dieną.
Dar nesugalvojome, ką veiksime vakare, nes spėjome pasirengti tik Užgavėnėms.
Šią šventę švenčiame pirmą kartą nuo mokyklos laikų“, – linksmai klegėjo į ratą
sustojusios merginos.
Aukštaitiška dvasia
Užgavėnių tradicijos gajos ir labiausiai išsilaikė Žemaitijoje.
Net populiarioje Užgavėnių šventėje, kasmet vykstančioje Lietuvos liaudies
buities muziejuje Rumšiškėse, deginama žemaičių Morė. Aukštaitiškos tradicijos
beveik nesiskiria nuo žemaitiškų, čia egzistuoja beveik tie patys persirengėlių
personažai, tačiau yra keletas skirtumų. Aukštaitijoje deginama ne Morė, o
šiaudinis Gavėnas.
„Mes Gavėną deginam, o jie Morę. Jie moteriškes naikina, o mes
vyrus“, – iš savo pastabų apie aukštaitiškas ir žemaitiškas Užgavėnių tradicijas
linksmai juokėsi šventėje prie laužo besišildę persirengėliai.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 17 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
P.Luko nuotr. STEBINO. Užgavėnės senvagėje
sutraukė šimtus miestiečių, kai kurie į šventę atėję panevėžiečiai teigė, kad
tokių masinių žiemos palydų Panevėžyje dar nėra buvę.
