Europa sensta.
Vertinant senstančios Europos perspektyvas, jau dabar reikia ruoštis iššūkiams, mano demografė Vlada Stankūnienė. Po pusšimčio metų kas trečias europietis bus vyresnis nei 65 metų, kas dešimtas – vyresnis nei 80 metų.
Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalyse gyvena 15,6 proc. jaunesnių nei 15 m. vaikų, vyresnių nei 65 m. gyventojų – 17,4 procento. V. Stankūnienė, Demografinių tyrimų instituto direktorė, teigia, jog tai tik lūžio pradžia ir vyresnio amžiaus žmonių daugės – maždaug 2060-aisiais bendrijoje gyvens apie 30 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų, 12 proc. europiečių amžius sieks 80 m. ir daugiau. Panaši situacija laukia ir Lietuvos – po 50 m. šalyje gyvens 32 proc. vyresnių nei 60 m. žmonių, 11 proc. bus vyresni nei 80 metų.
Vis dėlto, vertinant dabartines gimstamumo ir mirtingumo tendencijas, galima pastebėti teigiamų pokyčių – gimstamumas didėja, tuo metu mirtingumo mažėjimo rodikliai jau nebėra tokie intensyvūs. „Šiuo metu ES vienai moteriai tenka 1,6 vaiko. Prancūzija pasiekė 2 vaikų ribą, prie to artėja ir Jungtinė Karalystė, šiaurės Europos šalys. O mirtingumo jau nebepavyks taip pažaboti – greičiausiai išsemiamos galimybės, siekiant pailginti žmonių amžių“, – teigė V. Stankūnienė.
Lietuvos situacija čia taip pat palanki – nuo 2003 m. gimstamumo rodiklis auga ir nuo 1,26 vaiko vienai moteriai pakilo iki 1,55 2009-2011 metais.
Vis dėlto senėjančiai visuomenei priešnuodžių nėra. Anot Demografinių tyrimų instituto vadovės, jau dabar reikėtų ruoštis būsimoms demografinės raidos pasekmėms: „Lietuva taip pat neturėtų laukti – reikėtų stiprinti socialinės rūpybos sistemą, galvoti, iš ko bus galima išlaikyti vyresnio amžiaus žmones, prižiūrėti senolius. Darbingo amžiaus žmonių nepakaks išlaikyti senstančią visuomenę.“
Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, jog vieninteliai galimi ekonominiai sprendimai – vėlinti pensinį amžių siaurinti socialines išmokas gaunančių asmenų grupes. Tačiau kol kas politikai apie socialinių išmokų ribojimą nekalba – klausimas itin nepopuliarus. Apie tai nenori girdėti nei Lietuvos, nei Europos rinkėjai – N. Mačiulis pastebėjo, jog naujai išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o siekis sumažinti pensinį amžių yra ydingas dabartinėje situacijoje, bet palaikymo sulaukė.
Išeitis – atvykėliai iš BRIC
ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė lyginamąją ES bei BRIC šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos bei Kinijos) demografinę, socialinę bei ekonominę analizę.
V. Stankūnienės teigimu, vertinant demografinius rodiklius, ES yra kur kas palankesnėje pozicijoje nei BRIC šalys – dėl aukštesnio pragyvenimo lygio mirtingumas yra mažesnis. BRIC narėse jis vis dar yra pakankamai aukštas. Tačiau BRIC šalių negalima vertinti vienodai – jos skiriasi pagal kultūros, demografijos bei ekonomikos rodiklius. Ir jos visos daugiau ar mažiau tik artėja prie ES demografinės raidos.
Rusija iš visų grupės šalių yra arčiausiai ES pozicijos, tačiau čia koją kiša mirtingumo rodikliai – nors šalis laikoma išsivysčiusia, joje itin aukštas vyrų mirčių skaičius. Toks reiškinys būdingas daugumai posovietinių šalių, Lietuvai taip pat. Indijoje šiuo metu vyresnių nei 60 m. žmonių yra vos 4,9 proc., jaunesnių nei 15 m. – 30,6 proc., tačiau šalyje aukšti mirčių rodikliai. Tiesa, šalis intensyviai vystosi, tad tendencijos turėtų kisti.
Kinijos demografinę situaciją iškraipė vieno vaiko politika ir jau šaliai grasina itin dideliu senyvo amžiaus žmonių skaičiumi. Brazilija pagal demografinius rodiklius atrodo pakankamai tvirtai tarp BRIC narių – vidutinė gyvenimo trukmė artima ES, tačiau šalyje taip pat vis dar dideli mirtingumo rodikliai.
Ekonomistas N. Mačiulis mano, jog senstant Europai, BRIC šalių darbo jėga galėtų būti išsigelbėjimas: „Žinoma, greičiausiai imigrantams bus patrauklesnė žemyno vakarų dalis, tačiau Lietuva gali vilioti atvykėlius iš Rusijos.“ Anot „Swedbank“ analitiko, rūpintis patrauklia aplinka ir lengvesne imigracijos politika reikėtų rūpintis jau dabar. Juo labiau, jog Lietuvos situaciją sunkina dideli jaunų žmonių emigracijos rodikliai.
