Senąsias miesto kapines, įtrauktas į LR nekilnojamųjų
vertybių registrą, niokoja ne tik vandalai. Nesiimant jokių priemonių, kad būtų
sustabdyta dirvožemio erozija, kapinių vakarinis šlaitas kasmet vis labiau
lietaus plaunamas žemyn.
Vakar miesto Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatacijos inžinierius Viktoras Trofimovas, kraštovaizdžio architektė Aurelija Čergelienė bei Kultūros paveldo vyriausioji specialistė L.Paškevičienė apžiūrėjo senąsias miesto kapines, susitiko su jų likimu susirūpinusiais gyventojais. Nors valdžios atstovai pripažino, kad kapinėms būtina skubi pagalba, bet kol kas tik pažadėjo tam ieškoti lėšų.
Geros idėjos nepasiteisino
Senosios miesto kapinės, neturinčios lietaus nutekėjimo sistemos, akivaizdžiai kasmet vis labiau slysta į Skaistakalnio parko pusę. Kapinių šlaitą teprilaiko giliai į dirvožemį šaknis suleidę seni medžiai. Prasidėjus lietingam sezonui vakarinė kapinių primena pelkę. Dažnai jose besilankančios A.Čergelienės teigimu, pavasarį šioje kapinių dalyje vanduo siekė aukščiau kulkšnių. Anot architektės, norint sustabdyti kapinių slinkimą, būtina kuo skubiau imtis šlaito sutvirtinimo darbų: kirsti medžius, pilti žemių ir, svarbiausia, įrengti lietaus nutekėjimo suvedimą, kitaip žemyn netrukus pradės slinkti ir senosios kapvietės. Iš pagrindų tvarkyti būtina ir kapinių pakraštyje jau gerokai gamtos reiškinių suardytą taką. Vis dėlto, anot A.Čergelienės, nors kapinių šlaitui reikalinga esminė rekonstrukcija, trūkstant lėšų greičiausiai Savivaldybė tesugebės skirti greitąją pagalbą.
Kaip teigė L.Paškevičienė, Savivaldybės paminklosaugos programoje senosioms kapinėms tvarkyti šiais metais teskirta 20 000 litų. “Tokių pinigų pakanka tik šiek tiek patvarkyti”, – pripažino paveldo vyriausioji specialistė. Pasak jos, dar 2000-aisiais Savivaldybė buvo parengusi kapinių tvarkymo projektą, kuriame numatyta sutvarkyti ir jau tuomet gerokai apirusį šlaitą. Tačiau pirmaisiais metais iš Savivaldybės paminklotvarkos programos šiam projektui tebuvo skirta 50 000 Lt. Už juos kapinėse buvo išpjauta dalis medžių siekiant išnaikinti jas okupavusias varnas. Daugiau dėmesio šis projektas nebesulaukė.
Šalia kapinių gyvenančių Šimaičių iniciatyva įkurtam senųjų kapinių tvarkymo fondui, turėjusiam išsilaikyti iš aukų, taip pat nebuvo lemta ilgai egzistuoti. Apie fondo veiklą V.Šimavičienė kalbėjo nenoriai. Pasak įkūrėjos, vien tik iš rinkliavų jam išsilaikyti sudėtinga, todėl fondo veikla šiuo metu apmirusi. Didžiausias Šimavičių rūpestis – kapines siaubiantys vandalai. Anot sutuoktinių, seniausioje mieste amžinojo poilsio vietoje ne geriausių tikslų vedami renkasi asocialūs asmenys, per naktis čia puotauja jaunimas, save vadinantis gotais, pro šalį einantys paaugliai taip pat nevengia niokoti kapviečių.
Prašys pareigūnų pagalbos
Apsilankęs senosiose kapinėse V.Matkevičius tvirtino, kad bus kreiptasi į miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą. Anot administracijos direktoriaus, siekiant sutramdyti netinkamai amžinojo poilsio vietoje besielgiančius asmenis, pareigūnų bus prašoma budėti kapinėse, rengti netikėtus reidus. V.Matkevičiaus nuomone, apšviesti kapines nebūtų tikslinga – tai gali tik dar daugiau pritraukti nejaučiančiųjų pagarbos amžino poilsio vietai.
Pasak administracijos direktoriaus, didelė problema ir išrauti senus medžius, gausybė varnų ir nesustabdomai yrantis šlaitas. Tačiau, V.Matkevičiaus nuomone, be 500 000 litų šlaito tvarkymo darbų neapsimoka net pradėti. Laikinai, anot jo, sutvirtinti galima užtveriant.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. A.Čergelienės (kairėje) ir L.Paškevičienės teigimu, šlaito sutvirtinimo darbus būtina pradėti kuo skubiau.
