Iki 2026 metų pensinis amžius Lietuvoje tiek vyrams, tiek moterims pasieks 65 metus.
Lietuvos valdžios sprendimas vėlinti pensinį amžių iki 65 metų gali turėti liūdnų pasekmių, jeigu lygiagrečiai nebus sprendžiamos vyresnių žmonių įdarbinimo bei sveikatos priežiūros problemos. IQ.lt pašnekovai įspėja, kad senjorams dabar būtų sunku integruotis į darbo rinką, o tie, kurie sugebėtų tai padaryti, gali nepajėgti dirbti visa jėga dėl silpnos sveikatos. Todėl daliai gyventojų gali tekti džiaugtis tik tuo, kad ilginant pensinį amžių nesikeis reikalavimai darbo stažui.
„Visoje Europoje yra specialios programos, kurios integruoja senjorus, specialiai apmoko, sukuria specialias darbo vietas, sukuria specialią aplinką, specialias bendravimo su jaunesniąja karta terpes, kur senieji perduoda patirtį jauniesiems, o jaunieji, ypač technologines žinias, perduoda vyresniesiems“, – portalui IQ.lt sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, Lietuvoje tokių programų nėra. Todėl išvada esą paprasta – senstantys žmonės bus tarsi palikti vieni, be paramos, jiems bus be galo sunku, o gal netgi ir neįmanoma sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
„Reikia turėti kompetenciją ir sugebėti padaryti bent tai, ką daro kitos Europos Sąjungos (ES) šalys. Yra aibė visokių ES programų, bet Lietuvoje jos tiesiog neįgyvendinamos. Reikia išmokti suprasti, kas tai yra, jas įgyvendinti, iškelti į tam tikrą politikos lygį. Tik tiek“, – dėstė A. Augustinaitis.
Savo ruožtu Europos politikos studijų centro vadovas Danielis Grosas atkreipė dėmesį, kad vidutinė Lietuvos vyrų sveiko gyvenimo trukmė – 51,2 metų.
„Jums bus sunku įgyvendinti savo užmojus, jei žmonės bus tiesiog nepakankamai sveiki, kad galėtų dirbti. Aš nematau valstybės susirūpinimo, kaip pailginti sveiko gyvenimo trukmę. Jei nauja karta nebus sveikesnė, sprendimas padidinti pensijų amžių bus tikrai neefektyvus“, – kalbėjo D. Grosas.
Reikalavimai stažui dar nesikeis
Taigi dėl prastėjančios sveikatos ir menkų integracijos galimybių kentėsiantys senjorai galės džiaugtis nebent tuo, kad vėlinant pensinį amžių nesikeis reikalavimai darbo stažui.
„Skaičiavimai nerodė, kad būtų labai efektyvu ilginti ir pensinį amžių, ir darbo stažą. Kitose šalyse reikalavimai darbo stažui griežtėja, bet dabar mes to nesvarstome. Tai – ateities klausimas“, – portalui IQ.lt sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Šiuo metu minimalus reikalaujamas darbo stažas siekia 15 metų, o būtinasis – 30 metų.
Viceministras aiškino, kad gyventojas, sulaukęs 65 metų ir turintis, pavyzdžiui, 13 metų darbo stažą, senatvės pensijos negaus, o gaus tik vadinamąją „paraminę“ pensiją. „Jeigu turi 15 metų stažą, tai jam ir mokės už tuos 15 metų, kiek sukaupė, jei 30 metų – gaus „pilną“ pensiją“, – sakė A. Bitinas.
Jis pridūrė, kad ilgesnį nei 30 metų darbo stažą turintys gyventojai, kaip ir dabar, gaus didesnę pensiją. Šiuo metu už papildomus stažo metus pridedama 3 proc. bazinės pensijos.
Tačiau, A. Bitino teigimu, gyventojai bus skatinami dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus. Papildomai darbo rinkoje pasiliksiantys gyventojai gaus specialius paskatinimus. „Dabar tų procentų negaliu pasakyti, nes tai – diskusinis dalykas. Šitą esame numatę priemonių plane, nes reikia žiūrėti ir kitų šalių patirtį“, – dėstė viceministras.
Kitose valstybėse stažas ilgesnis
Kai kurios kitos Europos pastaruoju metu vėlindamos pensinį amžių smarkiai sugriežtino ir reikalavimus darbo stažui. Pavyzdžiui, graikai, pensinį amžių pailginę iki 65 metų, darbo stažą, kuris reikalingas „pilnai“ pensijai gauti ištęsė iki 40 metų. Kiek anksčiau pensinį amžių iki 67 metų vėlinę ispanai stažą pailgino iki 38,5 metų.
Tačiau tiek viceministras A. Bitinas, tiek Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako, kad Lietuvoje tai būtų netikslinga.
„Kiekvieni darbo metai įdeda tam tikrą indėlį į pensijos dydį. Jeigu žmogus daugiau metų dirbs, pensija bus didesnė. Tai čia nei ko nors keisti, nei nekeisti nereikia“, – sakė T. Medaiskis. Be to, jis pridūrė, kad 30 metų yra pakankamai didelis reikalavimas.
A. Bitinas aiškino, kad darbo stažas dažniausiai ilginamas tais atvejais, kai valstybė apsisprendžia nekeisti pensinio amžiaus. „Pavyzdžiui, Prancūzijoje dėl kultūrinių dalykų visuomenė labai sunkiai priima pensinio amžiaus ilginimą ir labai ilgą laiką jis šioje šalyje buvo 60 metų. Realiai žmonės galėdavo į pensiją išeiti 60 metų, bet pensija būdavo labai apkarpyta, nes buvo pailgintas stažas“, – dėstė pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvoje taip pat būtų buvę tikslinga ilginti darbo stažą nebent tuo atveju, jeigu būtų buvę nuspręsta neilginti pensinio amžiaus.
„Idėja ta, kad vis dėlto turėtų būti žmogaus atsakomybė. Valstybė tikrai negarantuos didelių išmokų, kad žmogus nieko nebegalvotų. Europos valstybės jau nuėjo nuo tos koncepcijos. Jau nuo XX amžiaus 8-9 dešimtmečio buvo pradėti kurti privatūs fondai, kurie duodavo žmogui atsakomybę tam tikrą“, – sakė A. Bitinas.
Jis užsiminė ir tai, kad tolimoje ateityje planuojama persvarstyti ir išankstinių pensijų sistemą. „Tikslas yra tas, kad žmogui būtų sudaromos sąlygos dirbti. Išankstinių pensijų sistema iš principo sprendžia nedarbo problemą. Bet tai reikėtų spręsti kitomis priemonėmis“, – dėstė viceministras. Jis pridūrė, kad tai padaryti rekomenduoja ir ES institucijos.
Nuo 2012 metų pensinis amžius bus ilginamas kasmet po 4 mėnesius pridedant moterims ir po 2 mėnesius vyrams. T.y., 2012 metais senatvės pensiją galės gauti moterys sulaukusios 60 metų ir 4 mėnesių bei vyrai sulaukę 62 metų ir 8 mėnesių.
2013 metais senatvės pensiją galės gauti 60 metų ir 8 mėnesių amžiaus moterys bei 62 metų ir 10 mėnesių vyrai. Taip iki 2026 metų pensinis amžius Lietuvoje tiek vyrams, tiek moterims pasieks 65 metus.
