Pievoje netoli Stetiškių gyvenamųjų namų savadarbiu orlaiviu avariniu būdu nusileidęs aviatorius ir konstruktoriaus, Panevėžio garbės pilietis 82-ejų Vladas Kensgaila neturėjo teisės pilotuoti lėktuvo. Jo piloto mėgėjo licencija baigė galioti dar 2005-ųjų birželį.
Apie 1,5 tonos tuščias sveriantis keleivinis aštuonių vietų lėktuvas kranu iš pievos perkeltas per tvorą į Stetiškių aerodromo teritoriją. L. Karalienės nuotr.
„V. Kensgaila galėjo skraidyti tik kaip keleivis, bet ne pats pilotuoti. Žinoma, stebina ir labai liūdina, kad toks ilgametis aviatorius sau tą leido“, – „Sekundei“ teigė Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos personalo licencijavimo ir medicinos skyriaus vedėjas Stasys Čivilis.
Savadarbiu lėktuvu VK-9 rizikavęs skristi V. Kensgaila neturėjo licencijai pratęsti būtinų nei sveikatos būklę liudijančios medikų pažymos, nei periodinės, kas porą metų privalomos kvalifikacijos patikros.
„Žmonės su amžiumi daug keistų dalykų padaro. Komercinėje aviacijoje pasitaiko, kad jauni žmonės netgi sąmoningai sudaužo lėktuvus, nors aviakompanijos turi dideles galimybes kontroliuoti pilotus, o mes visų mėgėjų nesužiūrėsim. V. Kensgailos namiškiai ar bičiuliai, žinantys, kad žmogus neturi licencijos, galėjo jį sudrausminti ar patarti pasiimti pilotą, kurio kvalifikacija patikrinta“, – mano S. Čivilis.
Už orlaivio pilotavimą neturint licencijos V. Kensgailai gresia administracinė bauda.
Neturėjo jokių dokumentų
Nelaimės aplinkybes toliau aiškinasi Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimų skyrius. Nelaimės vietoje apsilankiusiam jo vedėjui Laurynui Naujokaičiui pilotas negalėjo pateikti ne tik licencijos, bet ir paties orlaivio dokumentų.
„Susitikau su V. Kensgaila ligoninėje, bet jis man nedaug ką galėjo paaiškinti. Galbūt žmogus buvo apimtas streso. Jis neturėjo absoliučiai jokių reikalingų dokumentų. Pažadėjo atsiųsti ir juos, ir paaiškinimą“, – teigė L. Naujokaitis.
Anot jo, po incidento lėktuvas liko nebetinkamas skraidyti – sulaužyta važiuoklė, sulankstyti propeleriai, pažeisti varikliai, įtrūkęs liemuo. Teisingumo ministerijos atstovo teigimu, ar yra daugiau pažeidimų, paaiškės orlaivį pergabenus į angarą.
Vakar jau nuo pat ryto vyko VK-9 perkėlimo iš įvykio vietos į Panevėžio aeroklubo aerodromą Stetiškiuose darbai. Tuščias apie 1,5 tonos sveriantis keleivinis aštuonių vietų lėktuvas kranu iš pievos perkeltas per tvorą į aerodromo teritoriją.
Atsipirko prakirsta kakta
V. Kensgailos pilotuojamas VK-9 nelaimę patyrė šeštadienio popietę. Iš Pajuosčio į Stetiškių aerodromą vienas skridęs pilotas apie 15.35 val. avariniu būdu nusileido į pievą Stetiškiuose vos už 200 metrų nuo gyvenamųjų namų.
V. Kensgaila pasakojo ketinęs leistis Stetiškių aerodrome, tačiau esą tam sutrukdė ant pakilimo tako vaikštinėję žmonės. Jis sako buvęs priverstas sukti ratus virš aerodromo, tačiau sukdamas virš namų antrąjį ratą pajuto, kad dingo trauka – pradėjo stoti varikliai. Laimė, ilgamečiam ir didelę patirtį turinčiam pilotui pavyko sėkmingai nulaviruoti savadarbį orlaivį virš gyvenamųjų namų ir nusileisti į pievą.
Pilotas teigia, neva variklių darbą galėjo sutrikdyti nekokybiški aviaciniai degalai.
„Yra neaiškių dalykų dėl degalų. Spekuliantai, vežantys aviacinį benziną, kažin su kuo jį maišo. Nežinia, kokia to benzino sudėtis, tai ir sudarė kliūčių varikliui. Ore būdamas pajutau, kad nebėra traukos“, –„Sekundei“ aiškino V. Kensgaila.
Per avarinį nusileidimą pats aviatorius smarkiau nenukentėjo, bet buvo įkalbėtas kolegų greitosios medicinos ekipažu vykti į ligoninę nuodugniau patikrinti sveikatos. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jam nustatytos dvi nesunkios galvos traumos – kirstinė ir muštinė žaizdos kaktoje. Po medikų apžiūros aviacijos veteranas išleistas gydytis į namus.
Du dešimtmečius kurtu savadarbiu lėktuvu V. Kensgaila ryžosi skristi seniai nebeturėdamas piloto licencijos, neatlikęs privalomų periodinių kvalifikacijos ir sveikatos patikrinimų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
„Smulkmena. Per gyvenimą esu kur kas rimtesnių nelaimių patyręs. Nieko tokio ten ir nebuvo, kad būtų man kas pakenkę“, – V. Kensgaila nebuvo linkęs kalbėti apie incidentą.
Domėjosi vokiečiai
Serijinei gamybai pritaikytą keleivinį, aštuonių vietų, dviejų 6 cilindrų variklių lėktuvą V. Kensgaila konstruoti baigė 2010-aisiais. Civilinės aviacijos administracija jo bandytoju paskyrusi aeroklubo „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ direktorių Bronių Zaronskį. Nors, anot jo, orlaivio tinkamumas skraidyti galioja iki šių metų pabaigos, tačiau juo skristi leidžiama tik kartu su bandytoju.
B. Zaronskis neslepia jau kurį laiką atkalbinėdavęs bičiulį pilotuoti savo kūrinį.
Anot jo, VK-9 V. Kensgaila planavęs padovanoti Lietuvos aviacijos muziejui ir pats savadarbį lėktuvėlį nuskraidinti į Kauną.
„Lėktuvas pernai nė karto nebuvo pakilęs. Prieš skrydį reikėjo atlikti visą jo patikrinimą. Buvom sutarę, kad į Kauną neskris. Įkalbinėjau neskristi ir į Stetiškius. Ko jam ten, jei turi Pajuostyje angarą, kur galėjo atlikti lėktuvo patikrą“, – kalbėjo B. Zaronskis.
„Sekundei“ prieš trejetą metų VK-9 pristatęs V. Kensgaila pasakojo, kad jo sumeistrautą orlaivį nusižiūrėjusi vokiečių kompanija siūlosi pati baigti nepigią lėktuvo patikrą, kad šiam būtų leista skraidinti žmones.
Užsieniečiams perleisti teises į devyniolika metų Stetiškių aerodromo angaruose kurtą orlaivį V. Kensgaila vis dėlto delsė. Aviatorius aiškino, kad nuo lėktuvo projekto pardavimo jį sustabdęs sūnus, Latvijos oro linijose pilotuojantis „Boeing“.
V. Kensgaila yra suprojektavęs devynis aukštesnės klasės savadarbius lėktuvus bei keliolika smulkesnių lėktuvėlių.
Konstravo du dešimtmečius
Keleivinis aštuonių vietų lėktuvėlis, V. Kensgailos nuomone, vokiečius sudomino dėl savo išskirtinių aerodinaminių savybių. Konstruodamas lėktuvą aviatorius svarbiausiu dalyku laikė praktiškumą – kad orlaiviui nereikėtų ilgų pakilimo takų, būtų galima pasiekti didelį greitį ir toli nuskristi be nutūpimų.
Savo kūriniui iškeltas sąlygas V. Kensgaila manė įvykdęs. Anot jo, VK-9 pakilti ir nusileisti pakanka 400 metrų ilgio tako, tai yra perpus trumpesnio nei analogiško dydžio orlaiviams. Konstruktoriaus teigimu, pagal techninius parametrus VK-9 pranašesnis už panašaus tipo amerikietiškuosius „Cesna“, „Piper“ firmų, kuriems reikia palyginti ilgų takų, o VK-9 tūpti nebūtina asfalto danga – įsibėgėti ir nusileisti jam tinka ir gruntas.
V. Kensgaila skaičiavo, kad skrisdamas maksimaliu 550 kilometrų per valandą greičiu šis lėktuvėlis turėtų nenutūpęs įveikti 2500 km, o tokiam atstumui sunaudotų maždaug toną degalų.
Šį keleivinį lėktuvą panevėžietis ėmėsi konstruoti gavęs dar tuometės Pramonės ministerijos užsakymą ir pradinį finansavimą. Tačiau keičiantis valdžioms 1991-aisiais ministerija panaikinta, o finansavimas nutrauktas. V. Kensgailai teko pačiam ieškoti lėšų pradėtam kūriniui baigti. Aviakonstruktorius skaičiavo, jog į VK-9 investuota maždaug pusė milijono litų.
Nusileisti kliūčių nebuvo
Incidentas, kai savadarbis lėktuvas avariniu būdu buvo nutupdytas vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, paaštrino jau keletą metų vykstančias diskusijas dėl Stetiškių aerodromo saugumo. Panevėžio aeroklubo viršininkas Laurynas Griauzdė kategoriškai neigia kaltinimus, esą avarines situacijas sukuria ant pakilimo takų vaikštantys žmonės.
Kelios minutės iki incidento nusileidęs L. Griauzdė tikina, jog tuo metu takas buvęs visiškai tuščias. Jo nuomone, gali būti, kad sudėtingą orlaivį pilotavęs V. Kensgaila galėjo nematyti aerodromo.
Jis pats sako nusileidęs likus vos 10-iai minučių iki lemtingo incidento ir gerai matęs V. Kensgailos skrydį. L. Griauzdė tikina, jog tuo metu takas buvęs visiškai tuščias ir nusileisti orlaiviui nebuvo jokių kliūčių. Nepaisant to, anot aeroklubo viršininko, V. Kensgaila nežinia kodėl pavojingai suko ratus.
„Ten nebuvo nė vieno žmogaus. Dabar tik ieškoma, kaip pasiteisinti ir kam suversti kaltę, kai pats pilotas tokį sudėtingą aparatą skraidino neturėdamas licencijos. VK-9 – ne mažas ir ne koks paprastas lėktuvėlis. Jis pavojingai skrido virš viso miesto ir atrodo, kad V. Kensgaila bandė leistis net nematydamas aerodromo. Tai, kas įvyko, turbūt yra geriausia, kuo galėjo baigtis šitas pasiskraidymas“, – „Sekundei“ tvirtino L. Griauzdė.
Perspektyvos miglotos
Nors viršininkas tikina, jog aerodromas atitinka visus saugumo reikalavimus, vis dėlto Civilinės aviacijos administracija jo statusą yra pažeminusi iki aikštelės, o licenciją išdavusi tik iki šių metų gruodžio 1-osios.
L. Griauzdės teigimu, aerodromo tinkamumas nepratęstas ne dėl techninių, o biurokratinių kliūčių – visus 26-is šalies aerodromus paskelbus strateginiais objektais, Nacionalinė žemės tarnyba nepasirašo žemės nuomos sutarties su Panevėžio aeroklubu. L. Griauzdė tikina, kad ši problema per mėnesį bus išspręsta ir grąžintas aerodromo statusas.
„Pasaulyje yra daug didelių aerodromų vidury miestų, lėktuvai skraido namų stogais ir niekas dėl to problemų nekelia“, – dėl prie aerodromo priartėjusio Panevėžio bėdos nemato L. Griauzdė.
Tačiau Civilinės aviacijos administracijos Aerodromų skyriaus vyriausiasis specialistas Jurgis Stanaitis neslepia abejonių dėl aerodromo Stetiškiuose perspektyvų.
„Miestui taip plečiantis ir rizikingai priartėjus prie aerodromo, tik laiko klausimas, kiek čia dar bus leidžiama skraidyti. Nėra tinkama vieta skraidymams šalia gyvenamųjų namų. Nerandame žemės, kur aerodromą iškelti, bet dabartinėje jo vietoje turėtų būti tiesiamos gatvės ir namai statomi“, – mano J. Stanaitis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
