Pirmieji žingsniai prie kompiuterio padeda atverti platų interneto pasaulį. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžietis Petras – vienas iš kompiuterinio raštingumo ir interneto pradžiamokslio kursų Parko bibliotekoje lankytojų. Septintą dešimtį bebaigiančiam vyrui darbas kompiuteriu ir iki tol nebuvo paslaptis, tačiau reikėjo daugiau informacijos, o ir bendrauti su specialistais įdomu, todėl ir pradėjo lankyti užsiėmimus.
„Žinių niekada nebus per daug“, – sako aktyvus skaitytojas, naujausios, įdomiausios literatūros nuolat ieškantis ne tik Parko, bet ir kitose miesto bibliotekose.
44 metus energetikos sistemoje atidirbęs vyras dabar jau pensininkas, tačiau visada naudojasi galimybe praplėsti akiratį, sužinoti daugiau.
Tokių kaip jis, viskuo besidominčių ir jau vyresniame amžiuje į elektronines erdves drąsiai žengiančių žmonių, mieste suskaičiuotume ne vieną dešimtį.
Kaip teigia Panevėžio viešosios bibliotekos vedėja Gitana Navagruckienė, mokytis dirbti kompiuteriu bibliotekose būdavo galima ir anksčiau, tačiau nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjus įgyvendinti projektą mokymai labai suaktyvėjo. Dabar kiekvieną mėnesį trijose miesto bibliotekose vyksta dviejų savaičių kompiuterinio raštingumo kursai – mokosi po dvi grupes kas mėnesį.
Besimokančiųjų kol kas netrūksta – žmonės nenori atsilikti nuo sparčiai į priekį skubančio gyvenimo, siekia pasisemti daugiau žinių.
Žinoma, visų kompiuterio paslapčių žmogus per tą laiką neatskleis, – pirmasis susitikimas tik suteikia progą susipažinti su šiuolaikinio gyvenimo palydovo teikiamomis galimybėmis, išmoko dirbti su teksto tvarkymo programa, naudotis „Google“ paieškos sistema, tvarkyti nuotraukas, sumokėti mokesčius ir pan.
Kai vaikai toli
Ne vienam žinoma situacija – vaikai tėvams nupirko arba patarė patiems nusipirkti kompiuterį, įdiegė „Skype“ programą ir išvažiavo į užsienį.
Toks bendravimo su vaikais ir anūkais būdas jau prigijęs neretoje šeimoje.
Kompiuteriu artimieji siunčia laiškus, nuotraukas, prie ekrano susėda pasikalbėti, o pakvietę tėvus į svečius, kompiuteriu atsiunčia ir lėktuvo bilietus, kuriuos irgi reikia mokėti atsispausdinti.
Prie kompiuterio sėdusiam naujokui vis atsiranda nesuprantamų dalykų.
Lyg ir parodė vaikai, kaip elektroniniu paštu, „Skype“ programa naudotis – tačiau svetima, nepažįstama įranga neįgudusiesiems ne visada paklūsta.
Parko bibliotekos vedėja Laima Vilčinskaitė sako, kad dažnas kursų lankytojas skundžiasi, kad nei vaikai, nei anūkai neturi kantrybės jų mokyti.
„Paspaudo kartą kitą mygtukus, parodo, sako, čia labai paprasta, nėra net ko mokytis, ir atrodo, kad jau turime žinoti ir mokėti viską kaip jie“, – pasakoja kursų lankytojai.
Iš tikrųjų norint išmokyti dirbti kompiuteriu reikia pastangų ir kantrybės, suprantamo aiškinimo. Net jau kursams pasibaigus pirmuosius darbo kompiuteriu įgūdžius įgavusiam žmogui prireikia dar ir individualių konsultacijų, ne vienas ateina pasitarti, pasiteirauti.
Parko bibliotekos vedėja sako, kad kursus pradėję lankyti senjorai prašo išmokyti susirasti internete reikiamą informaciją, pavyzdžiui, sužinoti autobusų tvarkaraštį, gydytojų darbo laiką, patarimų, kaip užsiregistruoti pas specialistus, ir pan.
Iš lūpų į lūpas
Norintieji gauti pirmąsias darbo kompiuteriu pamokas ir dabar gali registruotis miesto bibliotekose – registracija į kursus dar vyksta. Užsiėmimai vyksta Kniaudiškių gatvės viešojoje bibliotekoje, taip pat „Židinio“ ir Parko bibliotekose.
Kursų lankytojai, pasak bibliotekos vedėjos, labai įvairūs – kai kurie žmonės iš tikrųjų pirmą kartą sėda prie kompiuterio – jiems gana sudėtinga neįgudusia ranka priversti judėti pelę, įsiminti komandas. Kiti – jau ne naujokai, būna šiek tiek susipažinę su kompiuterinio raštingumo pagrindais. Pradėjusieji lankyti nė vienas nemeta užsiėmimų – visuomet pavyksta sužinoti ką nors naujo.
Kompiuterinio raštingumo kursus lanko ne tik pensinio, bet ir darbingo amžiaus žmonės, norintys patobulinti savo žinias. Dažniausiai sulaukiama bedarbių.
Vidutinis kursų lankytojų amžius – nuo 50 iki 70 metų. Apie kursus žmonės sužino iš skelbimų, tačiau dažniausiai informacija sklinda iš lūpų į lūpas – kaimynė ar pažįstama mokėsi, pasakojo, patarė nepraleisti tokios galimybės. Kursai nemokami, juos baigusiesiems išduodami pažymėjimai.
Į užsiėmimus bibliotekose kai kurie lankytojai patenka pagal bankų, Darbo biržos ar kitų įstaigų rekomendacijas. Norintiesiems naudotis elektronine bankininkyste, tačiau abejojantiems, ar sugebės, ar nepridarys klaidų, kai kurių bankų darbuotojai papasakoja apie bibliotekose rengiamus kursus ir pasiūlo juos lankyti.
Su kompiuteriu nesusipažinusiems bedarbiams tokias rekomendacijas pateikia Darbo biržos specialistai.
Parko bibliotekos vedėja prisimena vieną kursų lankytoją bedarbį. Iš pradžių jis buvo nusiteikęs labai skeptiškai, atėjo tik todėl, kad jam pasiūlė. Mokslas vyrui atrodė nereikalingas, sunkiai įkandamas. Pirmas dienas mokinys tik bambėjo, kad jam čia būti nėra jokio reikalo, kad jis vis tiek nieko nesupranta ir jam to nereikia.
„Tačiau po kelių užsiėmimų reakcija į kompiuterį pradėjo darytis visai kitokia, žmogus ėmė suprasti, susidomėjo, rodos, ir būdas jo pasikeitė, pradėjo pasitikėti savimi, gilintis ir kursus baigė ne prasčiau už kitus“, – pasakojo L. Vilčinskaitė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
