Valdininkai be valdžios
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai vargu ar būtų galima priekaištauti dėl išlaidumo. Prieš porą metų apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pareikalavus, kad ši įstaiga su jai priklausančiais padaliniais imtų teikti inspekcijai vieną bendrą pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedus, nuspręsta centralizuoti visas seniūnijas ir administracijos skyrius. Kitaip tariant, taupant lėšas nutarta panaikinti seniūnijose buhalterijas, o seniūnus padaryti valdininkais be realios valdžios.
Kadangi Juridinių asmenų registre iki šiol liko registruoti Savivaldybės struktūrinių padalinių kodai ir tai neva administracijai sudaro keblumų rengiant statistinius duomenis, neseniai vykusiame Tarybos posėdyje buvo prašyta leisti išregistruoti visas 11 seniūnijų iš Juridinių asmenų registro.
Pasak Savivaldybės teisininkių, remiantis Vietos savivaldos įstatymu, seniūnijos kaip juridiniai asmenys niekada nefigūravo. Jos tik turėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos filialo kodą, turėjo ir turi antspaudą.
Deja, sprendimo projekto tvirtinimas Taryboje buvo atidėtas: opozicija pareiškė, kad negalima padaryti tokios pat klaidos, kokia buvo padaryta atėmus iš seniūnų teisę patiems tvarkyti finansus.
Tarybos narys Jonas Katinas pažadėjo iš Registrų centro Panevėžio filialo ir apskrities VMI pristatyti dokumentus, įrodančius, kad seniūnijos turėjo juridinį statusą ir kad jas centralizuoti nebuvo būtinybės. Kažkuriam užsiminus, kad centralizuoti seniūnijų buhalterijas reikalavo įstatymas, J.Katinas nebesuprato: “Vadinasi, 33 šalies savivaldybės pažeidinėja įstatymus, jei jos ir dabar seniūnijų piniginius reikalus tvarko pačios?”
Smulkmenoms –palaiminimas
Pasiteiravusi pačių seniūnijų vadovų, ar jie patenkinti privalėdami visus, net ir mažiausius pirkinius derinti su administracija, tikros nuomonės „Sekundė” neišgirdo. Dėl atimtos valdžios seniūnai priekaištauti neišdrįso. „Gal geriau būtų, jei seniūnijos galėtų būti atskiri juridiniai asmenys, bet yra taip, kaip yra”, – tepasakė Ramygalos seniūnijos vadovas Valdas Chirv. Kalbėdami viešai, seniūnai tikino sugebantys prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų, sakė esą patenkinti, kad yra išvaduoti nuo finansinės atsakomybės.
Tačiau pažadėjus neskelbti pavardžių, visi pripažino: dėl centralizacijos daugiau nepatogumų nei naudos. Jiems beveik kasdien atsiranda būtinybė ką nors pirkti – vokų, rašiklių, kastuvų ir pan. ir dėl kiekvieno pirkinio reikia gauti administracijos direktoriaus sutikimą. Jei reikia prekės, pasak seniūnų, privaloma pirmiausia sužinoti, kokios įstaigos ir už kiek ją parduoda, tada atsirinkti tinkamiausią, gauti laikiną sąskaitą, nuvykti „palaiminimo” į Savivaldybę ir tik tada sugrįžus atsiimti prekę.
„Kitą kartą nusispjauni ir smulkmeną geriau už savo pinigus nuperki. Anksčiau buvome reikalingi – savo valdžioje turėjome kultūros įstaigas, komunalinį ūkį, darželius, seniūnijoje buvo išmokamos pašalpos, o dabar gaištam laiką tokiems niekams ir darbo nematyti. Valdžia, panaikindama seniūnijų buhalterijas, gal ir sutaupė, bet tas taupumas – ne žmonių naudai. Daugiau kaip pusės šalies savivaldybių seniūnijų dirba po senovei: pasvaliečiai bandė centralizuotis, bet grįžo prie ankstesnės tvarkos”, – anonimiškai kalbėjo vienos seniūnijos vadovas. Pasiteiravus, kodėl tąkart prieš dvejus metus seniūnai tylėjo ir leido iš jų atimti valdžią, kalbėjusysis atsakė: „Prieš vėją nepapūsi. O jei ir būtumėm, niekas nebūtų pasikeitę. Tik vėjo daug būtų buvę”.
Centralizuoti nenurodė
Panevėžio apskrities VMI viršininko pavaduotojas Darius Kučinskas pabrėžė: inspekcija reikalavo rajono Savivaldybės administracijos tik teikti vieną bendrą su jai priklausančiais padaliniais metinę deklaraciją nuo 2004 m., bet nenurodė centralizuoti skyrius bei struktūrinius padalinius. Pasak D.Kučinsko, kaip susitvarkyti savo reikalus viduje, Savivaldybė sprendžia pati.
Pasidomėjus, kokį kitą variantą galbūt galėjo pasirinkti šiuo atveju rajono Savivaldybės administracija, viršininko pavaduotojas teigė negalįs atsakyti.
Kad kitas variantas buvo, rodo Pasvalio rajono pavyzdys. Šio rajono seniūnijų buhalterija yra pusiau centralizuota: seniūnijos turi buhalterijas ir teikia ataskaitas administracijos Apskaitos tarnybai. Ji susistemina duomenis ir VMI pateikia bendrą ataskaitą. Apskaitos tarnybos vedėja Danguolė Šlušnienė teigė neabejojanti, kad seniūnijoms pačioms tvarkyti savo finansus yra kur kas geriau ir patogiau.
Problemos neįžvelgia
Nors Panevėžio rajono savivaldybės administratorius Vitalijus Žiurlys pats prieš dvejus metus prašė Mokesčių inspekcijos padaryti Savivaldybei išimtį ir leisti jos padaliniams bei skyriams ir toliau teikti atskiras deklaracijas, šiuo metu valdininkas tvirtina neįžvelgiantis problemos, kad seniūnijos negali pačios tvarkyti finansų. „Seniūnai turi sąmatas. Jie perka tai, kas reikalinga. Savivaldybė organizuoja bendrus konkursus, kai reikia, didesnius pirkimus. Jei sumos didesnės, juk ir administracija negali veikti be Viešųjų pirkimų komisijos,” – teigia administracijos vadovas. Jo manymu, sugrąžinti buvusią tvarką, kaip reikalauja opozicija, ne taip paprasta ir kažin ar naudinga: juk savarankiškiems tapus kultūros centrams, darželiams, mokykloms, komunaliniam ūkiui, seniūnijų buhalteriai beveik nebeturėtų darbo. O centralizavus buhalteriją, anot V.Žiurlio, nemažai sutaupoma.
Vis dėlto opozicija dar žada kovoti už tai, kad seniūnams nebereikėtų jaustis bejėgiais. Jei kitų įstaigų vadovai, pasak J.Katino, gali savarankiškai tvarkytis savo kieme, tai kodėl tokia teisė atimama iš seniūnų? Gavęs iš Registrų centro išrašą, kad seniūnijos kaip Savivaldybės biudžetinės įstaigos filialai veikė juridinio asmens vardu atstovaujant seniūnui, Lietuvos liberalų sąjūdžio valdybos narys ketina neleisti išregistruoti jų iš Juridinių asmenų registro. „Jei leisime išregistruoti, pasvalietiško kelio atgal jau nebebus”, – įsitikinęs J.Katinas.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. Seniūnijų vadovai bijo valdžios, todėl nedrįsta viešai komentuoti apgailėtinos savo padėties.
