Pasaulį krečiant aukso karštligei, jo supirkėjai Lietuvoje gyventojams pasiūlė naujų būdų parduoti šį taurųjį metalą. Dabar nedrįstantieji ar nenorintieji nešti aukso dirbinių į lombardus gali jį parduoti paštu arba atvykti į aukso supirkėjų įvairiuose miestuose organizuojamus aukso turus.
Viliotinis aukso pardavėjams
Seniausia ir stabiliausia pasaulio valiuta – auksas – ekonominio nestabilumo metu yra dar labiau graibstomas. Aukso kaina pasaulio rinkose pradėjo augti nuo 2001 metų ir iki šiol auga.
Didelė konkurencija aukso supirkėjus verčia ieškoti naujų būdų, kaip prisivilioti jo pardavėjus. Beveik prieš dvejus metus bendrovė „Aukso vokas“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė auksą ir sidabrą parduoti paštu, auksą superkantys verslininkai ėmė važinėti po įvairius šalies miestus ir organizuoti vadinamuosius aukso supirkimo turus.
Per turus kiekvieno gyventojo atneštas auksas ar sidabras įvertinamas vietoje, jam matant. Klientui iš karto sumokama grynaisiais pinigais.
Tiesa, lietuviai aukso supirkėjai dviračio neišrado. Tokie turai, kai aukso pirkėjai važiuoja pas potencialius pardavėjus, seniai įprasti užsienyje. Tik Lietuvoje tai vis dar naujas aukso supirkimo būdas.
Šią vasarą aukso supirkėjai tokius turus surengė ir Panevėžyje. Verslo konsultaciniame centre patalpas išsinuomojusius supirkėjus pirmojo jų vizito metu auksą norintys parduoti gyventojai gulte apgulė.
Panevėžiečius pasiūlyti turimus aukso dirbinius, monetas ar vadinamąjį aukso laužą atvykėliams paskatino jų reklaminiuose skelbimuose siūloma itin aukšta aukso supirkimo kaina. Tačiau daliai pardavėjų, kurie tikėjosi, kad jų prekė bus įvertina pagal maksimalius įkainius, teko nusivilti.
Supirkėjai didžiausią kainą moka už ypač kokybišką, aukščiausios – 999 prabos auksą. Jie mielai su klientu derasi dėl antikvarinių aukso dirbinių kainų.
Visi kiti aukso dirbiniai superkamai kaip aukso laužas. Todėl auksinių papuošalų turėtojai negali tikėtis už juos gauti tiek pat, kiek jie kainuoja juvelyrikos parduotuvėse.
Kita vertus, nepardavusieji aukso per aukso turus nieko nepralošia. Jie turi progą pasitikrinti savo auksinių ir sidabrinių juvelyrinių dirbinių vertę bei kokybę.
Šių aukso turų rengėjai už aukščiausios prabos aukso gramą moka apie 140 litų, už žemesnės prabos (900–850 ) – 105–110 litų, už 800–750 prabos – 89–97 litus. Dar žemesnių prabų vienas aukso gramas įkainotas nuo maždaug 40 iki 70 litų.
Lombardai už vieną aukso gramą duoda šiek tiek mažiau.
Parduoti skatina ir vagys
Vienos iš Panevėžyje aukso turus surengusios bendrovės – „Aukso laikas“ direktorė Dovilė Juršytė sakė, kad profesionalūs aukso vertintojai jį vertina pagal kelis kriterijus, patys svarbiausi, lemiantys aukso kainą, yra jo praba, svoris ir kaina biržose. Kitaip sakant, pagal šiuos veiksnius nustatomas aukso gramo įkainis. Kadangi aukso kaina biržose svyruoja, aukso supirkimo įkainiai irgi kinta.
Tačiau, D.Juršytės teigimu, aukso turų rengėjai auksą supirkinėja tokiais pat arba labai panašiais įkainiais.
„Mūsų pranašumas tas, kad galime pasiūlyti aukštesnę kainą nei lombardai, nes mums per vieną turo dieną auksą parduoti atneša kelios dešimtys gyventojų. Tuo metu lombardai per dieną paprastai sulaukia tik vieno kito auksą parduoti norinčio kliento“, – kalbėjo ji.
D.Juršytė pastebėjo, kad daugiausia gyventojų, norinčių parduoti auksą, sulaukia prieš didžiąsias metų šventes, nemažai būna ir vasarą.
Kai kurie neslepia, kad auksinius papuošalus parduoda, nes nebenori jų laikyti namuose ir nuolat nerimauti, kad bus apvogti.
„Aukso laiko“ vadovė, paklausta, ką jie daro su supirktu auksu, atsakė, kad išlydo į lydinius, tačiau plačiau pasakoti apie verslo užkulisius nepanoro.
Reikėjo laiko įgauti pasitikėjimą
Supirktą auksą lydiniais paverčia ir biržose jais prekiauja bendrovė „Aukso vokas“. Ji iš gyventojų pirmoji šalyje pradėjo auksą pirkti paštu.
Norintieji parduoti auksą turi internetu užsisakyti voką, įdėti į jį aukso dirbinius ir išsiųsti minėtai bendrovei. Siuntimas nieko nekainuoja, pirkėjai kiekvieną siuntinį yra apdraudę 2000 litų suma.
Pardavėjui pinigai yra pervedami per 24 valandas nuo siuntinio gavimo. Norintieji gauti grynaisiais pinigais juos gali atsiimti pašte. Jeigu kliento netenkina suma, jis pinigus gali grąžinti pirkėjams per 3 dienas, pastarieji įsipareigoja grąžinti dirbinius.
„Aukso voko“ vadovas Lukas Narkevičius sakė, kad sekėjų kol kas neturi, nes įgyvendinti tokį aukso supirkimo modelį nėra pigu ir paprasta. Reikia ne tik investicijų, bet ir laiko, kad įgautum žmonių pasitikėjimą.
Pasak L.Narkevičiaus, dabar galimybė aukso ir sidabro dirbinius parduoti paštu jau sulaukia nemažo susidomėjimo. Pradžioje teko susidurti su žmonių nepatiklumu.
Tam jis buvo pasirengęs – gyventojai paprastai visada kreivai žiūri į jiems nežinomą ir nesuprantamą veiklą, bijo būti apgauti. Juolab kad Lietuvoje netrūksta įvairaus plauko aferistų.
„Aukso voko“ darbuotojams dabar jau daug rečiau tenka klientams įrodinėti, kad siųsti aukso dirbinius paštu voke yra patikima.
L.Narkevičiaus teigimu, per beveik porą įmonės darbo metų nėra dingęs nė vienas vokas, atvejai, kai klientai pageidauja atsiimti atsiųstus dirbinius, yra reti.
L.Narkevičius pasakojo, kad žmonės atsiunčia nupirkti labai įvairius kiekius aukso. Didžiausio svorio siuntinys siekė iki 100 gramų.
Kai kurie siuntiniai įmonės darbuotojus nustebina. Mat juose jie randa ne auksą ar sidabrą, o gintaro dirbinius, beverčio metalo papuošalus, net akmenukus.
„Nežinau, kodėl žmonės juos siunčia. Gal taip keistai juokauja?“ – svarstė L.Narkevičius.
Auksas – kaip užstatas
Auksas visada buvo vienas geriausių užstatų norint pasiskolinti pinigų lombarde. Lombardų tinklą Panevėžyje turinčios bendrovės „Gimbulė“ vadovas Rolandas Trasykis sakė, kad klientų, užstatančių auksą, labai padaugėja šaltuoju metų laiku, kai reikia mokėti už būstų šildymą.
Už aukso laužo gramą lombarde galima gauti apie 70 litų paskolą, kurią reikia grąžinti su 20 procentų palūkanomis.
Tiesa, kuo didesnė suma skolinamasi, tuo mažesnės palūkanos.
Pasak R.Trasykio, dalis klientų yra nuolatiniai, grąžinę paskolą ir atsiėmę aukso dirbinius, netrukus vėl grįžta juos užstatyti.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
