Centrinėje miesto dalyje apstu senų pastatų, o jų balkonai grasina praeiviams. Atsitikus nelaimei kaltų toli ieškoti nereikėtų – kalta būtų namą administruojanti bendrovė ir pats savininkas, tačiau ne vienas pastatas likęs be šeimininko.
Turi rūpintis savininkai
Judria Klaipėdos gatve žingsniuojantys panevėžiečiai jau ne pirmas mėnuo į dangų dairosi ne pavasario pranašų laukdami, o stebėdami, ar nuo senų balkonų nepradės byrėti tinkas, plytų gabalai, vėjo gūsio išjudintos medinės lentos ar kiti įtvirtinimai.
Ir pasiskųsti nelabai yra kam – Klaipėdos g. 54-asis raudonų plytų namas jau seniai stovi apleistas ir nenaudojamas. Nors langai ir durys užkalti, kritinės būklės balkonas gali bet kada nukristi ant praeivių.
Kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė ir darbo grupės apleistų pastatų ir nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas arba naudojamas ne pagal paskirtį arba apleistas, būklei įvertinti ir sąrašui sudaryti pirmininkė Rosita Baltutytė, pernai apleistų pastatų, kurių paskirtis – komercinė, Panevėžio mieste buvo registruota šešiolika. Tačiau kiek iš tiesų yra apleistų, negyvenamų ir nenaudojamų pastatų – neaišku, mat tokie niekur neregistruojami.
Darbo grupė gali tik įpareigoti tokių statinių savininkus užkalti langus ir duris bei pasirūpinti, kad ten neįsikurtų benamiai. Kad tokie pastatai – tiksinti bomba, parodė praėjusios savaitės įvykiai, kai benamiai padegė Panevėžio vyskupijai priklausantį namą Vaižganto gatvėje.
„Mes galime tik įpareigoti apleistų pastatų savininkus sutvarkyti juos, kad ten nesilankytų benamiai, nebūtų kaupiamos šiukšlės, o statybiniai reikalai jau ne mūsų kompetencija“, – sakė R. Baltutytė. Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Aukštakalnis pabrėžė, kad rūpintis balkonais – tik pastato savininkų pareiga. „Tai yra privati nuosavybė, tad viskuo turi pasirūpinti savininkas“, – teigė A. Aukštakalnis.
Susirūpina, kai žliaugia vanduo
Kai kurie sovietmečiu statytų daugiabučių balkonai – taip pat apverktinos būklės. Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys juokauja, kad kaip prekybos centrai kiekvieną savaitę skelbia išpardavimo akcijas, taip jie šiemet organizuoja akciją „Balkonai“.
Planuojama, kad iki vasaros specialiu prietaisu bus nustatyta visų jų administruojamų daugiabučių balkonų techninė būklė ir bus sprendžiama, kokių priemonių reikės imtis.
„Birželio pradžioje jau turėtų būti aišku, kokia administruojamų daugiabučių balkonų būklė. Jeigu rasime, kad ji kritinė, bus atliekama ekspertizė ir rekonstrukcija“, – sakė G. Ruzgys.
Jo teigimu, dabar dažniausiai gyventojai kreipiasi tik tada, kai vanduo bėga per namo konstrukcijas ir jas ardo arba pradeda byrėti tinko gabalai, plytos. Ir tik labai retai bendrijos kreipiasi savo iniciatyva, kad būtų padėta sutvarkyti visus balkonus.
Viena pagrindinių problemų, kodėl vengiama juos tvarkyti, – dvejopas reglamentavimas: už balkono aptvarus ir grindis atsakingas patalpos savininkas, o už pagrindinių konstrukcijų priežiūrą – namo administratorius. O jeigu namas pripažintas kultūros paveldo objektu, visi darbai gali būti atlikti tik gavus paveldosaugininkų leidimą. Ir suremontuoti taip, kaip kadaise nustatė statytojai bei tokiomis pačiomis medžiagomis. O už savarankiškai atliktus darbus gyventojai gali susilaukti baudų.
„Ginčų kelia tai, kad balkonas yra gyventojų nuosavybė, o jo konstrukcijos – kaip bendro naudojimo elementas. Kartais žmonės baiminasi, kad net ir neturintiesiems jų teks prisidėti prie kaimynų balkonų tvarkymo. Tačiau kai namo apraše nurodyta, kad balkono remonto lėšos turi priklausyti jį turintiesiems, manau, jokių nesusipratimų neturėtų būti“, –„Sekundei“ teigė G. Ruzgys.
Renovuoti nori ne visi
„Panevėžio būsto“, administruojančio daugumą miesto bendrabučių, direktorės Virginijos Čiurlienės manymu, itin kritinės būklės daugiabučių balkonų nėra, tačiau jeigu nebus imamasi priemonių, po kelerių metų tokių gali atsirasti. Pernai Nemuno gatvėje stovinčių bendrabučių gyventojams jau buvo siūloma iš kaupiamųjų lėšų renovuoti balkonus, tačiau šis pasiūlymas pritarimo nesulaukė. Šiemet vėl buvo apklausiami gyventojai.
„Išdalinome balsavimo lapelius, kol kas laukiame atsakymų. Planuojame, kad atšilus galėtume pradėti darbus. Jeigu ir šiemet iš gyventojų nesulauksime pritarimo ir balkonų būklė bus kritinė, vis tiek privalėsime juos renovuoti iš kaupiamųjų lėšų“, – pabrėžė V. Čiurlienė.
Namo renovacija ar įvairūs darbai, patuštinantys gyventojų kišenes, dažnai sukelia nepasitenkinimą. Vilties gatvės 12-ojo namo bendrijos pirmininkė Rima Juškienė „Sekundei“ pasakojo, kad jų namas pagal modernizavimo programą buvo atnaujintas prieš penkerius metus, tačiau jau išlindo statybininkų brokas, bet jį ištaisyti nėra kam – namą renovavusi įmonė bankrutavo.
„Mūsų namas statytas 1963 m., reikėjo keisti stogą, nes pro visur žliaugė vanduo, tačiau žmonės buvo įkalbėti atnaujinti ir balkonus bei laiptinių langus. Kai kurių gyventojų balkonai buvo sutvarkyti, įstiklinti, bet viską išgriovė, išvertė ir pakeitė plastiku“, – pasakojo R. Juškienė.
Jos žiniomis, vieno balkono įstiklinimas kainavo apie 5 tūkst. litų, nors gretimo namo gyventojai už triskart mažesnę sumą sugebėjo susitvarkyti ir elektros instaliaciją bei vamzdynus.
Tačiau blogiausia, kad stogas jau dabar kiauras, vanduo bėga per sienas, byra tinkas, namuose įsiveisė pelėsis. Gyventojai dar nespėjo išmokėti namui modernizuoti paimtos paskolos, o jau reikia iš naujo tvarkyti stogą.
„Nors garantinis laikotarpis dar nepraėjęs, bet turime ieškoti naujų rangovų, kurie sutvarkytų stogą, aišku, tam reikia ir papildomų lėšų. Tapome savotiškais įkaitais, privalėjome rekonstruoti balkonus, nors mums labiausiai susitvarkyti reikėjo vamzdynus ir elektros instaliaciją“, – kalbėjo namo pirmininkė.
Lina DRANSEIKAITĖ
