Senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas. Vis dėlto kartais mes senstame greičiau, nei nulemta gamtos. Kurie iš įprastų, kasdien naudojamų daiktų mums daro tokį poveikį?
Kompiuteris
Garsus Didžiosios Britanijos kosmetologas Maiklas Preidžeris po ilgų stebėjimų pareiškė, kad ilgas sėdėjimas prie kompiuterio moteris sendina. Biuro damoms gresia ankstyvos raukšlės, „žąsies“ kaklas ir dvigubas pagurklis. Šios grožio bėdos labiausiai susijusios su judėjimo stoka: dėl nuolatinio dėmesio sutelkimo į monitorių atsiranda raukšlių tarpuakyje, o nudelbtos akys yra kaklo raumenų sutrumpėjimo priežastis. Dėl to dailiosios lyties atstovėms susidaro dvigubas pagurklis, o kaklo oda tampa glebi ar atrodo nesveikai.
Be šių negerovių, atsiranda ir laikysenos bei organizmo atsparumo problemų, išsivysto riešo kanalo sindromas, susergama hemorojumi.
Norint išvengti visų šių blogybių, rekomenduojama, kaip pataria M. Preidžeris, kas ketvirtį valandos šiek tiek pasimankštinti ir kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.
Mobilusis telefonas
Nors mobiliųjų telefonų spinduliuotės žala sveikatai kol kas neįrodyta, daugumos medikų nuomonė nedviprasmiška: reikia riboti naudojimosi šiais prietaisais laiką.
Pagal pateikiamas hipotezes, mobiliojo telefono poveikis organizmui yra kompleksinis: naudojimasis tokiu telefonu sutrikdo širdies ritmą, nepalankiai veikia lytinių organų sistemą, o svarbiausia – šio jau tokio įprasto daikto skleidžiamos elektromagnetinės bangos įsiskverbia į galvos smegenis ir ilgainiui gali sukelti sunkių ligų. Kai kurie gydytojai mano, kad jaunesni nei 18 metų žmonės mobiliaisiais telefonais visai neturėtų naudotis, o suaugusieji jais turėtų kalbėti kuo trumpiau.
Be to, dėl šios patogios bendravimo priemonės, kad ir keista, silpnėja atmintis, taigi išryškėja dar vienas senatvės požymis. Juk, užuot nors pusvalandžiui įsiminus informaciją, siunčiamos trumposios žinutės, naudojamasi užrašine ir pan.
Taigi vis dėlto geriausia, kai tik įmanoma, kalbėtis laidiniais telefonais arba, bendraujant mobiliaisiais, naudotis laisvų rankų įranga.
Plastikiniai indai
Šildamas plastikas išskiria sveikatai kenksmingų medžiagų. Beveik 80 proc. toksinų iš plastiko į žmogaus organizmą patenka iš indų, pagamintų iš tos medžiagos (kita dalis, 20 proc., – iš plastikinių langų ir interjero aksesuarų). Ypač pavojinga tokiuose induose šildyti maistą mikrobangų krosnelėje. Juk tos dėžutės ir dubenėliai paprastai gaminami iš polivinilchlorido, polipropileno, polietileno, polistireno ir polikarbonato.
Polimerai yra inertiški ir savaime nenuodingi, bet įvairūs indų gamybos procese naudojami priedai, patekę į maistą, daro neigiamą poveikį sveikatai. Iš polivinilchlorido išsiskiria kancerogeninė medžiaga vinilchloridas. Polistireno lėkštės, kuriose kartais patiekiamas maistas vasaros kavinėse, išskiria vėžį sukeliantį stireną. O naudotis indais iš melamino ypač pavojinga, nes jiems gaminti reikia asbesto.
Deja, vartotojams nustatyti medžiagas, iš kurių padaryti indai, nėra taip paprasta, nes ne visi gamintojai pateikia tokią informaciją – įspaudžia sutartinius ženklus ant dugno. Bet kai ką išsiaiškinti galima ir patiems: jei perbraukus nagu plastikinio dubens, puodelio ar butelio šoną lieka baltas brėžis, galima būti tikriems, kad indas kenksmingas sveikatai.
Mineralinį vandenį geriausia pirkti stikliniais buteliais, o tinkamiausi vienkartiniai indai yra popieriniai.
Triukšmingi kaimynai
Tranki muzika, sklindanti iš kaimynų buto, ir bet koks kitas triukšmas, kurio garso stiprumas yra didesnis nei 60 decibelų, kenkia sveikatai. Šveicarai mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Berno M. Egerio, išsiaiškino, kad triukšmas moterims padidina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Ypač sunerimti, specialistų manymu, tektų šeimoms, gyvenančioms netoli nuo oro uosto.
Apklausę beveik 4,6 mln. žmonių, mokslininkai nustatė, kad moterys, kurių gyvenamojoje arba darbo aplinkoje dažnai sklinda garsas, stipresnis negu 60 decibelų, sensta 30 proc. greičiau. O nuolatinis net ir ne per didelis triukšmas alina organizmą, dėl jo daug greičiau pavargstama.
Vadinasi, nereikia varžytis nueiti pas garsią muziką mėgstančius kaimynus ir paprašyti ją pritildyti. Jei susitarti nepavyks, vaistinėje teks įsigyti ausų kamštukus. Beje, sveikatai nekenkia silpnesnis negu 45 decibelų garsas.
Plaušinė
Žinoma, tinkamai naudojama ji nieko nesusendins. Per ankstyvą odos būklės blogėjimą sukelia pernelyg uoliai atliekamos higienos procedūros.
Reikalas tas, kad viršutinis odos sluoksnis saugo organizmą nuo bakterijų, purvo ir ultravioletinių spindulių, o jis plaunamas karštu vandeniu ir nutrinamas kempine, taigi pašalinami natūralūs riebalai, ir oda pažeidžiama. Bene labiausiai dėl to nukenčia rankų apsauginis sluoksnis, ypač ta kūno dalis išsausėja žiemą. Taigi nereikia persistengti švarinantis. Praustis ir maudytis reikia ne karštu, o šiltu vandeniu.
Buitinė chemija
Šiai kategorijai priskiriami ir repelentai – vabzdžiams, paukščiams, graužikams nubaidyti skirtuose preparatuose yra nervus paralyžiuojančių nuodų. O valymo priemonės su chloru išties gerai pašalina nešvarumus ir dezinfekuoja, bet smarkiai kenkia sveikatai garuodamos. Valikliai, kuriuose yra amoniako, gali sudirginti akių gleivinę. Patariama rinktis tik tokias valymo priemones, kurios pagamintos be chloro, spirito, etilenglikolio, amoniako, šarmų, triklozano ir triklokarbono. Etiketėje turi būti pažymėta: „nėra naftos produktų“, „90 proc. suskyla per 3 dienas dėl mikroorganizmų veiklos“, „nėra lakiųjų organinių medžiagų“, „nėra tirpiklių“.
Norint nepakenkti sau, chemines valymo priemones reikėtų pakeisti actu, soda, druska arba eteriniu arbatmedžio aliejumi. O vabzdžius atbaidyti padeda ant palangės pastatytas vazonas su snapučiu. Musių bei uodų į patalpas nepriskris ir uždengus langą tinkleliu.
Parafino žvakės
Pietų Karolinos universiteto ekspertai nustatė, kad degančios parafino žvakės skleidžia garus, kuriuose esama kancerogenų benzolo ir toluolo. Šios medžiagos gali išprovokuoti plaučių vėžį ir pakenkti nervų sistemai. Tad jaukumą namuose tegul sukuria degančios vaško žvakės. Vienas nuo kitų atskirti visai paprasta – peiliu nuskobta parafino žvakės drožlė trupa.
Parengė A. Gotautaitė
