Dažniausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra aterosklerozė, o nuo jos komplikacijų – infarkto ir insulto – miršta daugiausia žmonių, dėl to Lietuvoje ištinka ne mažiau kaip pusė mirčių.
Užklumpa nemačiomis
Aterosklerozė – lėtinė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro randėjančios ir opėjančios plokštelės, siaurinančios kraujagyslių spindį ir sukeliančios kraujotakos sutrikimą.
Pirmieji požymiai paprastai atsiranda, kai aterosklerozinė plokštelė užkemša 70–80 proc. kraujagyslės spindžio, tuo pat metu vystosi ir išemija – nepakankamas kurio nors organo aprūpinimas krauju ir kartu deguonimi. Aterosklerozė yra viso organizmo liga, todėl pasireiškus vieno organo išemijai ji aptinkama ir kitose kūno vietose.
Įvairias aterosklerozės apraiškas įprasta vadinti išeminėmis ligomis. Dažniausiai išemija pakenkia širdžiai – pažeidžiamos arterijos, kuriomis į pagrindinį organizmo variklį patenka kraujas, taigi išsivysto stenokardija, širdies aritmija arba jos nepakankamumas, arba infarktas.
Neretai dėl aterosklerozės nukenčia ir galvos smegenis krauju aprūpinančios kraujagyslės – susergama išemine smegenų liga. Taip pat pakankamas kraujo kiekis gali nebepatekti į virškinamąjį traktą (tai išeminė žarnyno liga) bei į inkstus (išeminė inkstų liga). Didžiausi pažeidimai pasitaiko arterijų išsišakojimo srityse arba ties jų linkiais.
Pirmuosius 20–25 metus aterosklerozės simptomų nejuntama, nors kraujagyslių pažeidimų ima rastis, kai žmogui tėra 25–30 metų – jau tada ant vidinių arterijų sienelių ima kauptis cholesterolis, sudarydamas riebalų dėmes.
Ilgainiui jos didėja, o galiausiai kartu su kalciu ir išvešėjusiu jungiamuoju audiniu suformuoja aterosklerozines plokšteles.
Visapusiška kontrolė
Be kraujagyslių spindžio susiaurėjimo dėl aterosklerozinių plokštelių, padėtį sunkina ir susidarantys trombai. Jie „išauga“ ant tų plokštelių ir sukelia infarktą, insultą arba kitą aterosklerozės komplikaciją. Siekiant užkirsti kelią trombozei vartojami kraują skystinantys vaistai.
Tačiau pradėti kovą su ateroskleroze reikia nespėjus pasirodyti pirmiesiems jos požymiams, o dar geriau – kol neatsirado kraujagyslių pažeidimų, vadinasi, esant visai jauniems. Šiuo tikslu būtina kontroliuoti ligos rizikos veiksnius. O tai – visų pirma rūkymas, per didelis kūno svoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, dažni stresai.
Vien tik metimas rūkyti pagal veiksmingumą gali prilygti vienos arba net kelių rūšių vaistams, skirtiems gydyti išeminei širdies ligai.
Einant metams atsiranda ir kitų nepalankių faktorių – per didelis cholesterolio, ypač „blogojo“, mažo tankio, kiekis kraujyje, hipertonija, cukrinis diabetas. Reikia stengtis ir jiems užkirsti kelią – tai padės apsisaugoti ne tik nuo infarkto ir insulto, bet ir daugelio kitų aterosklerozės sukeliamų ligų.
Labai svarbu sekti cholesterolio lygį organizme. Trečdalis šios medžiagos gaunama su maistu, o kiti du trečdaliai pasigamina kepenyse. Norint apriboti cholesterolio kiekį patartina vartoti mažiau gyvulinių riebalų. Du kartus per savaitę reikėtų valgyti šaltųjų jūrų žuvų, geriausia neriebių, ir ne mažiau kaip 500 g daržovių, vaisių ir žalumynų kasdien. Naudinga retkarčiais išgerti ir po taurę sauso vyno.
Siekiant slopinti cholesterolio sintezę kepenyse rekomenduojama vartoti vaistus. Dažniausiai gydytojai skiria statinų: rosuvastatiną, atorvastatiną, simvastatiną, pravastatiną, fluvastatiną, lovastatiną. Šie preparatai būna efektyviausi esant per dideliam bendrojo ir mažo tankio cholesterolio kiekiui. Be to, jie stabilizuojamai veikia ir kraujagyslių sieneles.
Trigliceridų kiekiui mažinti vartojami mikronizuoti fibratai. Jie naudingi dar ir dėl to, kad pagausina organizme „gerojo“, didelio tankio, cholesterolio.
Jau kuris laikas aterosklerozės komplikacijos gydomos chirurginiu būdu – pašalinamos aterosklerozinės plokštelės, išplečiamos kraujagyslės, jos stentuojamos. Bet šios priemonės tik padeda atkurti vietinę kraujotaką ir nepašalina būtinybės toliau vartoti vaistus.
Parengė A. Gotautaitė
