Ligų priežastis
Senėjimo procesą galima sulėtinti pertvarkant gyvenimo būdą ir mitybą bent jau nuo 40 metų. Kai kurios mitybos teorijos teigia, kad vyresniems nei 35-erių metų žmonėms mėsos reikėtų valgyti du tris kartus per savaitę, o nuo 40-ies jos galima apskritai atsisakyti.
Tai dėl cholesterolio, kurio per didelė koncentracija kraujyje – pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Nuo jų kol kas miršta daugiausia Žemės gyventojų.
Teorijos teorijomis, vis dėlto daugelis specialistų sutinka, kad gyvulinių riebalų reikėtų vartoti mažiau. Kokia alternatyva? Vietoj mėsos valgyti daugiau žuvies. Joje yra vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir beveik nėra cholesterolio.
Pastovus svoris
Nuo tinkamo maitinimosi ir fizinio aktyvumo labai priklauso kūno masė. Vidutinio amžiaus pernelyg nutukęs žmogus tikriausiai daug valgo, nedirba fizinio darbo, nesportuoja, todėl riebalai ir susikaupia.
Jo virškinimas pamažu prisitaiko prie maisto pasiūlos, viršijančios paklausą. Susikaupę riebalai apsunkina kūną, trukdo judėti, reikalauja didesnių širdies pastangų ir, be abejo, trumpina gyvenimą.
Nutukę žmonės dažniau serga ateroskleroze, širdies vainikinių kraujagyslių ligomis, dusuliu, tulžies akmenlige, tulžies pūslės uždegimais.
Išlaikyti pastovią kūno masę labai sunku, todėl metams bėgant reikia mažiau valgyti. Žmogui senstant su maistu gaunamos energijos reikia vis mažiau.
Perkopusiam septyniasdešimtmetį, palyginti su trisdešimtmečiu, reikia tik dviejų trečdalių energijos. Jei iš seno įpratimo žmogus valgys tiek pat, persivalgys ir kūno masė didės.
Tinkama mityba
Ne badavimas, o tolygus maisto mažinimas ir maitinimosi pertvarkymas yra sveiko gyvenimo būdo, lieknumo, žvalumo, neretai ir ilgesnio gyvenimo bei darbingos, kūrybingos senatvės garantija.
Senstant vertėtų mažiau vartoti cukraus, riebalų ir jų produktų. Reikia liautis valgyti tada, kai dar norisi. Maistas, ypač vakarais, neturi būti gausus ir riebus.
Tinkama mityba – ne tik kalorijų ir maisto produktų kiekis, bet ir jų sudėtis. Baltymų nereikėtų mažinti, nes jie yra pagrindinė statybinė organizmo medžiaga. Jų organizmas negali pats pasigaminti, kaip pasigamina riebalų arba angliavandenių. Tačiau bendro baltymų kiekio maiste didinti irgi nedera. Per dieną reikia vieno gramo baltymų kiekvienam kūno masės kilogramui.
Daug baltymų turi liesa mėsa. Žuvų patiekalai taip pat turi daug baltymų ir mažai riebalų, todėl lengvai virškinami, išskyrus ungurį, silkę ir kitas riebias žuvis. Daug baltymų yra pieno produktuose – sūryje, varškėje, kiek mažiau piene.
Pavojingi riebalai
Mažinant maisto kiekį ir kaloringumą, vertėtų riboti tik tuos maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių ir riebalų. Ypač daug kalorijų turi riebalai – 1 gramas, sudegdamas organizme, išskiria 9 kilokalorijas energijos. Be to, riebų maistą pagyvenusio žmogaus organizmas sunkiai virškina, gyvuliniai riebalai yra pavojingesni negu augaliniai.
Mineralinių medžiagų ir daug vitaminų yra daržovėse ir vaisiuose. Jie reikalingi organizmo medžiagų apykaitai, todėl ypač naudingas žalias augalinis maistas. Nereikėtų atsisakyti šio svarbaus mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinio, jei blogai virškinama, tik derėtų išsigydyti ligą.
Senatvėje reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 1,2 litro per parą skysčių – įskaitant vaisius, sriubas. Daržovės, vaisiai, rupi duona turi ląstelienos, skatinančios žarnyno veiklą, todėl nereikia griebtis vidurius laisvinančių vaistų.
Vyresniems žmonėms patartina mažiau vartoti druskos – iki 6 gramų per dieną, vengti sūrių produktų.
