Panevėžys nuo šiol gali didžiuotis ne tik didmiesčio statusu, bet ir paveldosaugininkų oficialiai pripažintu senamiesčiu. Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos komisija daugiau nei šimto hektarų miesto centro teritoriją patvirtino istorine. Toks sprendimas nustebino Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinį padalinį, siūliusį į kultūros vertybių registrą įtraukti triskart didesnę teritoriją su istorinės vertės neturinčiais sovietmečiu statytais penkiaaukščiais bendrabučiais.
Gynė miesto interesus
Keletą metų trukusioje Savivaldybės ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Panevėžio teritorinio padalinio kovoje dėl miesto istorinės dalies padėtas taškas. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą bus įtraukta 125 ha apimanti miesto centrinė dalis, kurios istorinį paveldą įsipareigoja saugoti Savivaldybė. Oficialiai istorine dalimi pripažinta teritorija, ribojama Smėlynės, Senamiesčio, Venslaviškio, J.Biliūno, Vilniaus gatvių, Skaistakalnio parkas, taip pat zona tarp J.Basanavičiaus g., Vilniaus g. iki Švč.Trejybės bažnyčios, A.Smetonos, P.Puzino gatvių.
KVAD Panevėžio teritorinis padalinys siekė, kad Panevėžio istorine dalimi būtų pripažintas net 317 ha plotas, o jo kontrolė pereitų departamento žinion.
Savivaldybės vyriausiosios paveldo apsaugos specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, į padalinio numatytą didžiulę teritoriją buvo įtraukti ir visai nereikšmingi sovietmečio statiniai, kaip penkiaaukščiai bendrabučiai Nemuno gatvėje ar stadionas A.Jakšto gatvėje, neturintys jokios istorinės reikšmės.
„Teritorinis padalinys norėjo kontroliuoti didelę dalį miesto. Jei jo siūlyta teritorija būtų buvusi pripažinta istorine, be padalinio leidimo panevėžiečiai joje nebūtų galėję vykdyti jokių statybos, griovimo, projektavimo darbų ir Savivaldybė čia nebūtų galėjusi kištis. Siekdami sumažinti istorinę miesto dalį ir patys ją kontroliuoti, mes tik gynėme miesto interesus“, – aiškino L.Paškevičienė.
Logikos neįžvelgė
L.Paškevičienės teigimu, padalinio paveldosaugininkų leidimo panevėžiečiams būtų prireikę netgi norint nugriauti medinį sandėliuką. Specialistės nuomone, ant miesto savo leteną uždėti užsimoję teritorinio padalinio paveldosaugininkai buvo peržengę racionalumo ribas.
„Netgi Vilniaus istorinė dalis teužima 360 hektarų. Panevėžys su savo 317 ha būtų apsijuokęs prieš Lietuvą. Jei jau neturime senamiesčio, nereikia dirbtinai kurti“, – pabrėžė Savivaldybės darbuotoja.
Pasak istorinę miesto dalį patvirtinusios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Evaldo Zilinsko, prie saugotinos teritorijos dar prisidės 10 ha plotas – apsaugos juosta, kurioje vykdomi statybos bei kiti darbai bus kontroliuojami, kad neužgožtų į kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų.
Tačiau, pasak E.Zilinsko, istoriniu patvirtinti siūlytą 317 ha plotą nebuvo jokios logikos.
„Todėl ir užsitęsė galutinio sprendimo priėmimas, nes ekspertai turėjo atlikti kiekvieno sklypo ir gatvių analizę. Kai kurie kvartalai neturėjo tokios istorinės vertės, kad reiktų tokią didžiulę teritoriją patvirtinti istorine“, – teigė E.Zilinskas.
Plačiau skaitykite balandžio 2 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Saugotina ir istorine pripažinta 100
ha Panevėžio centrinės dalies teritorija.
