Praėjusiais metais naujų automobilių rinka įspūdingais rezultatais pasigirti negalėjo, o naudotų mašinų prekyba išgyveno pakilimą. Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvą pelnytai galima vadinti automobilių šalimi. Tiesa, skirtingai nei latviams ir estams, mums vis dar labiau patinka naudotos ir senesnės transporto priemonės.
Naujų automobilių rinka 2012-aisiais traukėsi. Palyginti su ankstesniais metais, naujų mašinų prekyba pernai sumenko maždaug 9 proc., o iš viso šalyje buvo parduota 13,8 tūkst. naujų transporto priemonių. Be to, didžiąją dalį naujų automobilių (87,1 proc.) įsigijo juridiniai asmenys.
Visai kitokiomis nuotaikomis gyveno naudotų automobilių pardavėjai. 2012-aisiais šalyje buvo įregistruota beveik 144 tūkst. naudotų transporto priemonių. Tai net 18 proc., arba 26 tūkst., automobilių daugiau negu 2011 m. Šis skaičius beveik prilygo ikikrizinių metų prekybos apimčiai ir iki 2008 m. pasiekto rekordo trūko 4 tūkst. įregistruotų transporto priemonių.
Tendenciją, kad naudotų automobilių prekyba praėjusiais metais suklestėjo, rodo ir „Verslo žinių“ organizuojamas „Gazelės“ konkursas, kuriame kasmet išrenkama didžiausią apyvartos šuolį padariusi įmonė. 2012 m. nugalėtoja tapo naudotais automobiliais prekiaujanti Kauno bendrovė „Aurelinas“, kurios apyvarta nuo kelių šimtų tūkstančių litų per ketverius metus šoktelėjo iki 19 mln. litų pernai.
Kalbant apie pinigus, kuriuos lietuviai skyrė automobiliams įsigyti, visų šalyje parduotų transporto priemonių vertė siekė 4,6 mlrd. litų. Iš jų nemaža dalis – apie 914 mln. litų – buvo išleista naujiems automobiliams įsigyti. Tai reiškia, kad vidutinė vienos naujos mašinos kaina siekė apie 66 tūkst. litų, o vienos naudotos – apie 25 tūkst. litų. Vidutinė šalyje parduodamo naudoto automobilio kaina yra mažesnė ir sudaro apie 10,5 tūkst. litų.
Tokias rinkos tendencijas atskleidė automobilių skelbimų portalo autoplius.lt ir bendrovės „Autotyrimai“ atlikta rinkos analizė.
Ir prasčiau, ir geriau
Gerų žinių naujų automobilių pardavėjams neatneš ir 2013-ieji. Tikėtina, kad Lietuvoje galios tie patys rinkos dėsniai kaip ir Europoje, kur šįmet tikimasi, kad naujų automobilių rinka susitrauks 3,2 proc. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtos ekonomikos perspektyvos, dėl kurių tiek paprasti žmonės, tiek verslas linkę neskubėti įsigyti naujų transporto priemonių.
Tiesa, Lietuvoje didžiąją dalį naujų automobilių įsigyja juridiniai asmenys, todėl čia smukusi paklausa siejama su įmonių peržiūrimais investicijų planais ir poreikiu optimizuoti veiklos sąnaudas. Dar viena priežastis – mažesnis automobilių reeksportas. Pastebima, kad jau trečius metus iš eilės pirkėjai iš kitų šalių Lietuvoje vangiau perka naujus automobilius.
Naudotų mašinų pardavėjai šiemet turėtų gyventi visai kitokia nuotaika. Praėjusiais metais iki 2008 m. pritrūko vos 4 tūkst. naujai įvežtų transporto priemonių, bet labai tikėtina, kad šį skirtumą pavyks įveikti šiemet.
Aišku, galbūt džiūgauti, kad į Lietuvą įvežama daugiausia Vakarų šalyse naudotų transporto priemonių, nėra dėl ko. Kita vertus, nors įvežamų automobilių skaičius pastaraisiais metais išaugo, šalies autoparko amžius išliko maždaug stabilus – vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius 2012 m. pabaigoje siekė beveik 14 metų. Tai reiškia, kad lietuviai savo kelerius metus naudotus ratuočius buvo linkę keisti į šiek tiek naujesnius automobilius iš Vakarų šalių.
Hibridų populiarumas
Iš trijų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria didžiausia automobilių rinka – pagal parduodamų mašinų skaičių Latviją ir Estiją lenkiame keturis kartus. Tai lemia ne tik didesnį pasirinkimą antrinėje rinkoje, bet ir šiek tiek mažesnes kainas ir tai, kad vis daugiau latvių ar estų naudotų automobilių vyksta ieškoti į Lietuvą.
Vis dėlto į mūsų šalį įvežami senesni automobiliai, čia naujų ir naudotų parduodamų automobilių santykis yra didžiausias. Pavyzdžiui, iki 5 metų amžiaus yra trečdalis (32,8 proc.) į Estiją įvežamų automobilių, beveik penktadalis (18,5 proc.) į Latviją įvežamų automobilių ir tik dešimtadalis (11,3 proc.) į Lietuvą įvežamų transporto priemonių.
Be to, minėtose šalyse kaimynėse yra priešingos naujų automobilių prekybos tendencijos. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje naujų mašinų pardavimas augo praėjusiais metais, tas pat prognozuojama ir 2013-aisiais. O Estijoje, kuri kelis kartus mažesnė už Lietuvą, pagal absoliučius skaičius parduodama gerokai daugiau (apie 160 proc.) naujų automobilių.
Šiuo tuo gali pasigirti ir lietuviai. Į šalį praėjusiais metais įvežtas didžiausias skaičius hibridinių automobilių – apie 500, o į Estiją atkeliavo 168 tokios transporto priemonės, į Latviją – 81. Galbūt tai blėstančios lietuvių „meilės“ automobiliams su dyzeliniais varikliais ženklas ir kitų praktiškų alternatyvų paieška. Prognozuojama, kad tokių mašinų populiarumas turėtų augti jiems tapus dar prieinamesniems, kai vis daugiau Vakarų Europos šalių vairuotojų ims atnaujinti savo prieš 5–6 metus įsigytus ekologiškuosius automobilius.
