Lietuvos bankas skaičiuoja, kad Seimo komisijai yra pateikta maždaug 100 su „Snoro“ padėtimi susijusių dokumentų.
Parlamentinei komisijai pareiškus, kad sprendimai nacionalizuoti ir likviduoti banką „Snoras“ galimai buvo priimti skubotai, Lietuvos bankas jai pateikė papildomos informacijos. Pateikti duomenys, anot prievaizdo, „sekundžių tikslumu“ atskleidžia, kaip ir kada iš „Snoro“ dingo turtas. Tačiau komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tvirtina, kad gauta medžiaga sprendimų pagrįstumu jo vis dar neįtikino.
Laikinoji Seimo komisija, nagrinėjanti banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, praėjusią savaitę pareiškė, kad sprendimai nacionalizuoti ir likviduoti banką buvo priimti skubotai, tam esą trūko motyvų. Lietuvos bankas, reaguodamas į tokius komisijos pasisakymus, pirmadienį pranešė pateikęs papildomų dokumentų, kuriuose dar detaliau atskleidžiama, kad vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos, kurias „Snoras“ deklaravo turįs, jam iš tiesų nepriklausė.
„Jau anksčiau komisijai pateikti Lietuvos banko, banko „Snoras“ laikinojo ir bankroto administratorių surinkti duomenys patvirtino, kad sprendimai dėl banko buvo pagrįsti svariais įrodymais. Dabar komisijai pateikti papildomi dokumentai jau sekundžių tikslumu atskleidžia, kaip ir kada iš banko dingo turtas“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas skelbia komisijai pateikęs dokumentų rinkinį, kurį sudaro detalūs Pasaulinių tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) sistemos įrašai, iš kurių matyti, kaip banko „Snoras“ įsigyti ir valdyti vertybiniai popieriai bei piniginės lėšos buvo pervesti į privačių asmenų sąskaitas Šveicarijos bankuose be jokio atlygio bankui „Snoras“.
Parlamentinei komisijai, anot prievaizdų, taip pat pateikta korespondencija ir kiti dokumentai, nurodantys, į kieno sąskaitas išplaukė banko „Snoras“ turtas. Dokumentai atskleidžia ir veikas, kuriomis galimai buvo stengiamasi nuslėpti turto dingimą.
Tačiau parlamentinės komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis portalui IQ.lt sakė, kad iš Lietuvos banko gauta papildoma informacija jo neįtikino, jog sprendimai nacionalizuoti ir likviduoti „Snorą“ buvo pagrįsti.
„Kalbama tik apie vertybinių popierių problemą, tik apie vertybinių popierių dalį, kuri 4 mlrd. litų sumoje (skaičiuojama, kad tokia iš „Snoro“ dingusio turto vertė – IQ.lt) sudaro nepilną milijardą. Tai yra nedidelis fragmentas“, – dėstė V. Mazuronis. Anot jo, detalaus paaiškinimo, iš ko banke „Snoras“ susidarė dar maždaug 3 mlrd. litų „skylė“, komisija negavo.
Parlamentinė komisija trečiadienį turėtų patvirtinti galutines savo tyrimo išvadas. Pasak jos pirmininko, savo išvados, kad bankas galėjo būti nacionalizuotas ir likviduotas skubotai, komisija greičiausiai nepakeis.
„Tiesa, kai mes kalbame apie vertybinius popierius, mums vis tiek nepateikė to, ko mes prašėme – Šveicarijos centrinio banko rašto, kuriuo remiantis buvo priimti sprendimai. Čia yra dabartinio banko administratoriaus sudėliota medžiaga, ko jie klausė, kokius atsakymus gavo ir kokias turi abejones dėl galimai dingusių vertybinių popierių“, – pridūrė V. Mazuronis.
Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas, IQ.lt anksčiau sakė, kad susirašinėjimai su Šveicarijos banku yra pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, vykdančiai ikiteisminį tyrimą. „Perduoti dokumentai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie tikrinami ir vertinami ikiteisminio proceso metu Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, todėl jų komisijai pateikti neturime teisės“, – sakė G. Simonavičius.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad Seimo komisijai yra pateikta maždaug 100 su „Snoro“ padėtimi susijusių dokumentų.
Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo praėjusių metų lapkritį, vėliau nuspręsta jį likviduoti.
Abu buvę „Snoro“ banko akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šiuo metu V. Antonovas ir R. Baranauskas yra Londone, kur svarstoma byla dėl jų išdavimo Lietuvai.
