Perka gyvūnėlius
Artėjant Naujiesiems metams, daugelio dėmesys nukrypsta į gyvūnus, kurie, kaip tikima, yra metų globėjai. Belaukdamas 2008-ųjų, Žiurkės metų, ne vienas pirkėjas skuba į gyvūnėlių parduotuvę, kad savo artimajam, draugui ar bendradarbiui dovanų nupirktų jei ne tikrą žiurkę, tai bent ką nors iš tos pačios graužikų giminės. Štai Klaipėdoje vienas darbdavys savo kolektyvui užsakė net šimtą žiurkių!
O Panevėžyje, kaip tvirtina čia įsikūrusių gyvūnų parduotuvių darbuotojos, itin didelės paklausos žiurkės prieš šventes neturėjo. Veikiausiai todėl, kad ne kiekvienam patraukli šio gyvūno išvaizda.
Parduotuvės „Čita“ savininkė Ramutė Silickienė pasakojo, kad prieš Kalėdas ir naujuosius gyvūnėliai apskritai paklausūs. Gana dažnai tėvai juos perka savo vaikams. Pasak verslininkės, šiemet buvo perkami triušiukai, paukšteliai ir, žinoma, žiurkės bei žiurkėnai. Pastarųjų vien prieškalėdinę savaitę parduota apie dvidešimt. Tik žiurkėnų, palyginti su ilgauodegėmis laboratorinėmis žiurkėmis, buvo parduota daugiau. R.Silickienė mano, kad žmones nuo žiurkių auginimo labiausiai atbaido nepatraukli šio gyvūno uodega.
Gana sunkiai prekyba šiais gyvūnais vyko Kniaudiškių g. esančioje gyvūnėlių parduotuvėje „Skaliaras“. Prieškalėdinę savaitę panevėžiečiai nenupirko nė vienos žiurkės, o žiurkėnų buvo parduota tik keletas. Užtat prekyba triušiukais, šinšiliukais ir degu, kaip tvirtino pardavėja Birutė Paleckienė, vyko sklandžiai. Šeimininką įgijo net ir pusketvirto šimto litų kainuojanti papūga.
Vertinami už išvaizdą
Žmogus ir žiurkė arba jos giminaitė pelė tik tam tikromis sąlygomis yra draugai. Kur kas dažniau pastarieji gyvūnai neša žmogui nuostolius, todėl laikomi nepageidautinais namuose.
Žmogus retai pamato laisvėje gyvenančią žiurkę, tačiau nesunkiai pastebi jos daromą žalą. Manoma, kad šie graužikai suėda apie 20 proc. pasaulyje pagaminamo maisto. Teisingiau – suėda tik nedidelę jo dalį, bet likusią padaro nevalgytina: apteršia, apkrečia bakterijomis. Itin stebina gera žiurkių atmintis, sugebėjimas perduoti savo patirtį kitoms kartoms. Tai ir yra viena iš šių graužikų neišnaikinimo priežasčių.
Panevėžio gamtos mokyklos Metodinio skyriaus vadovė Rima Ivanauskienė tvirtina, kad narvelyje laikoma žiurkė paklausi yra visą laiką. Vaikai myli tuos gyvūnėlius, kurie leidžiasi paimami ant rankų, glostomi, o laboratorinės žiurkės kaip tik yra tokios. Šiais metais, anot pašnekovės, du žmonės atnešė į Gamtos mokyklą laboratorinių žiurkių ir pelių ir prašė juos padovanoti vaikams.
Gamtos mokykla nuolatine gyvūnų prekyba neužsiima. Įstaiga, anot ponios Rimos, parduoda tik jauniklių perteklių, o jo nebūna daug. Žiurkės metais tikimasi įsigyti kai kurių rūšių šios šeimos graužikų.
Žiurkes R.Ivanauskienė apibūdina kaip labai protingus, prie šeimininko prisirišančius, nereiklius gyvenimo sąlygoms ir maistui gyvūnus.
„Auginamai žiurkei labai reikia žmogaus. Jo ji neskriaudžia, džiaugiasi imama ant rankų, bet tuomet kiti gyvūnai jai negali būti draugai. Tik tuomet, jei maža žiurkė auga kartu su kitu gyvūnu, ji gali su juo sutarti“, – pasakoja specialistė.
Moters tvirtinimu, ir voverė, ir žiurkė yra graužikas aštriais dantimis. Tik viena turi gražią, o kita – nepatrauklią uodegą. Tai, kad dėl uodegos žiurkės nėra labai mėgstamos, rodo žmogaus įprotį vertinti kitus pagal išvaizdą.
Vyrams patinka juodos
Laukinės žiurkės, pasak R.Ivanauskienės, gyvena visuose žemynuose, išskyrus šaltuosius. Jos yra visaėdės: ko gero, neėda tik žemių, akmens ir metalo. Įdomu tai, kaip pašnekovė yra girdėjusi, kad žiurkė gali išgyventi net ir šaldiklyje, jei ten yra palikta mėsos.
Šeimininkų įsitikinimą, kad šiems graužikams laikyti tinka net balkonai arba rūsiai, pašnekovė laiko klaidingu. Jos teigimu, žiurkėms reikalinga kambario temperatūra. Permaitinti jų nepatartina, kad nenutuktų. Švarioje aplinkoje gyvenančios ir su kitais gyvūnais kontakto neturinčios žiurkės – švarios ir tvarkingos.
Metodinio skyriaus vadovė pastebi, kad renkantis auginti žiurkę, mažiausią paklausą turi baltos, raudonomis akimis (albinosinės) graužikės. Vyrai kažkodėl dažniausiai pageidauja juodųjų žiurkių, nors nuo gyvūno kailio spalvos jų charakteris tikrai nepriklauso.
Šiuo metu gamtos mokykloje auginama 12 rūšių žiurkėms artimų graužikų: įvairiausių pelių, žiurkėnų, triušių, šinšilų, jūros kiaulyčių. Yra net mažiausia pasaulyje Afrikoje gyvenanti nykštukinė pelė. Įstaiga artimiausiu metu labai norėtų įsigyti dygliuotąją pelę.
Turi kaupimo maniją
Raguvos vidurinės mokyklos biologijos mokytojas ir gyvojo kampelio įkūrėjas Antanas Slučka nuolat augina po 200-300 žiurkių giminaičių – pelių. Apie šiuos graužikus mokytojas žino daug.
„Paprastai pelės laikomos nepageidautinais įnamiais žmogaus namuose. Pelė greitai parodo savo buvimo vietą specifiniu kvapu. Šių gyvūnų gali rasti pačiose netikėčiausiose vietose – stalčiuje, patalynėje ar pan. Tiesiog sunku suvokti, kaip jos sugeba taip išgyventi, prisitaikydamos prie įvairiausių aplinkybių.
Prisimenu, kai tik įsikrausčiau į naują butą Kaune, jį prieš mane jau buvo spėjusi „okupuoti“ pelytė su 7 vaikais. Nesupratau, kaip ji ten atsidūrė, jei maisto jokio nebuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad maisto likučių buvo palikę statybininkai“, – prisimena A.Slučka.
Atrodytų, kad pelė yra įžūlus, agresyvus gyvūnas, bet, kaip tvirtina biologas, iš principo jis yra labiau baikštus, pagal kvapus besiorientuojantis graužikas. Be to, lengvai pasiduoda dresūrai, yra smalsus, linkęs būti ištikimas vienam partneriui ir kaupti maisto atsargas. Pastaruoju įpročiu itin pasižymi žiurkės. Jos dėl stipraus kaupimo ir plėšrumo instinkto prisiruošia kur kas daugiau atsargų, nei pajėgia suėsti.
Pedagogas su laukine žiurke turėjo karčią patirtį. Kai kartą jis nusipirko 35 mėsinius viščiukus ir tik trumpam paliko juos tvarte, ten gyvenusi žiurkė per kelias minutes sugebėjo nudobti 34 viščiukus ir visus juos susivilkti po malkų rietuve.
Kai ponas Antanas laikė kambarinę žiurkę, jį iš proto vesdavo augintinės įprotis viską – net ir aulinius batus – tempti į savo kampą.
Inkilus okupuoja pelės
Žiurkės – nepaprastai švelnios ir geros mamos, galinčios užauginti net savo priešų vaikus, bet savo giminaitėms jos nepakančios. A.Slučkai teko matyti, kaip Sibiro mokslų laboratorijoje žiurkei vietoje žiurkiukių buvo pakišti žebenkščiukai ir šermuonėlių naujagimiai, o ši juos masažavo, laižė ir puikiai užaugino kaip savus. Pasitaiko, pasak biologo, ir tokių atvejų, kad viena žiurkė pavagia vaikus iš kitos ir augina pati. Tačiau silpnesniąsias giminaites – juodąsias žiurkes, kurios mažiau agresyvios, lipa sienomis ir nekasa urvų, pilkosios arba kitaip dar vadinamos rudosios žiurkės beveik yra išpjovusios.
Pastarieji graužikai gana vislūs. Jie išgyvena apie 15 metų ir gali atvesti iki 18 ir daugiau vaikų. Retai kuri pelė dėl intensyvios medžiagų apykaitos, dažno veisimosi sulaukia daugiau kaip ketverių.
Pavasarį mokytojui teko stebėti su vaikais inkilus. Tai, ką pamatė, A.Slučką šokiravo: vietoje paukščiukų inkiluose buvo aptikta gausybė lizdelių su perkąstomis paukščiukų galvytėmis. Inkilus buvo užėmusios geltonkaklės pelės, mėgstančios laipioti medžių lajomis.
„Tokiu atveju natūraliai kyla klausimas, kam mes tuos inkilus kabiname? Juk ne pelių juose laukiame. Mus nustebino šių pelių ruošimasis žiemai. Radome 2 inkilus, kurių vienas iki viršaus buvo pilnas rinktinių riešutų, o kitame buvo įsitaisiusios 7 geltonkaklės pelės. Kitąkart būna, kad šios ir gilių prisirenka.
Beje, geltonkaklės pelės yra žiaurios konkurentės. Jei jos užlipa į miegapelės lizdą, pastarajai tenka bėgti“, – pasakoja gyvojo kampelio įkūrėjas.
Jo tvirtinimu, gyvūnų specialistams pelės pasitarnauja ne tik kaip tyrimo objektas. Laikant gyvajame kampelyje įvairiausių roplių, kai trūksta vabzdžių, šie maitinami pelių naujagimiais. Ypač juos mėgsta chameleonas. Didesnės pelės tenka pitonų jaunikliams.
Metai – su žiurkišku
charakteriu
Pačios pelės, anot pašnekovo, mėgsta grūdus, saulėgrąžas, moliuskus, graužia augalų pumpurus ir šakeles. Varškė joms atstoja saldainį, o su virtu kiaušiniu peles galima net išdresuoti. A.Slučka pabrėžia, kad pelės nėra jau tokios vegetarės, kaip gali pasirodyti. Pavyzdžiui, slieką jos gali sudoroti akimirksniu. Žiurkės graužia paukščių kiaušinius, vėžiukus, moliuskus.
Papasakojęs apie gyvūnus, kurie turėtų globoti ateinančius metus, Raguvos mokyklos pedagogas prognozuoja, kad Žiurkės metai gali turėti žiurkišką charakterį. Pelių žinovas spėja, kad Lietuvai kitąmet turbūt neverta tikėtis draugiškų santykių su kaimynais – lenkais, baltarusiais, nes ir žiurkės nėra draugiškos savo kaimynams.
Gerus metus biologas žada šeimyninį gyvenimą vertinantiems žmonėms ir nesėkmes mėgstantiesiems nuklysti į šoną. Verslininkams, kaip juokauja ponas Antanas, turėtų pasireikšti kaupimo manija, leisianti padidinti turtus. Tačiau kompromiso su konkurentais jiems tikėtis neverta.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Gamtos mokyklos specialistė R.Ivanauskienė tvirtina, kad žiurkės labai prisiriša prie savo šeimininko. Nuo peties jos pačios nenušoka.
