Spręsti vis aštrėjančių socialinių problemų susirinkę Panevėžio pensininkai miesto Savivaldybės salėje užvirė tikrą pragarą. Įžeidžios kritikos ir kaltinimų kliuvo ne tik „Panevėžio energijos“ atstovui, Seimo nariams, bet ir pačių pensininkų interesus ginančiam Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų lygos prezidentui Kęstučiui Griniui. Pamatęs, kad su įsikarščiavusiais senjorais susikalbėti nepavyks, Seimo narys Gintaras Šileikis iš tribūnos pasitraukė net nebaigęs savo kalbos. O Pensininkų sąjūdžio aktyvui teko pylos nuo miesto mero Povilo Vadopolo. Meras neslėpė esantis įžeistas, kad į susitikimą nebuvo oficialiai kviestas.
Valdžia tyčiojasi
Lietuvos pensininkų sąjūdžio Panevėžio filialo lyderė Laima Gustienė pabrėžė, kad susirinkti nutarta neatsitiktinai. Rugsėjo 11 dieną Vilniuje rengiamas Pensininkų sąjūdžio mitingas, į kurį organizuojasi vykti ir panevėžiečiai.
„Artėja šildymo sezonas, jis kelia nerimą visiems žmonėms, o pensininkams ypač. Galime spręsti, kaip sunkiai pensijas gaunantieji verčiasi, kad net aštuoniolika litų skirti kelionei į Vilnių ginti savo teisių išgali labai nedaug žmonių, – nelinksmai susirinkimą pradėjo L.Gustienė. – Esame užspeisti į kampą. Valdžia pamiršo pažadus, kad kylant kainoms pensijos bus indeksuojamos, o dešimt procentų padidinimą mes vertiname kaip pasityčiojimą.“
Mitingas esą rengiamas ne prieš valdžią, o prieš nedorus jos darbus ir nesirūpinimą paprastu žmogumi.
„Turime labai aiškiai išdėstyti Seimui ir Vyriausybei savo reikalavimus: mokėti normalias pensijas, kad nereikėtų jokių kompensacijų už šildymą, sureguliuoti vaistų kainas – dabar jos nepagrįstai didelės, prisiminti, kad ir pensininkui reikia ne tik valgyti – kad nuplyšta ir batai, ir skalbyklė sugenda, ir išvažiuoti pasižmonėti norisi. Gerai gyventi nori ne tik valdininkai. Nė vienas jų nedirbtų už tokias elgetiškas algas, kokios šiandien yra pensijos“, – opiausias senjorų problemas pristatė L.Gustienė.
Kvietė gintis
Vandens, elektros ir šilumos vartotojų interesams atstovaujantis K.Grinius pasidalijo patirtimi apie daugiabučių namų bendrijų atstovavimą teismuose ir sėkmingai laimėtas bylas.
„Jūs iš tiesų galite daug daugiau nei patys galvojate, tiesiog reikia nepavargti ginti savo teises“, – sakė K.Grinius. Jo manymu, didžiulę problemą išspręstų šilumos apskaitos klausimas: neliktų šąlančių gyventojų, kai kuriuose butuose viduržiemį atvirų langų ir sumažėtų nepatenkintų vartotojų. Keistinas, svečio manymu, ir kompensavimo mechanizmas. Žmogus turėtų gauti grynų pinigų, o kaip sugebės juos panaudoti, turėtų būti kiekvieno reikalas.
„Dabar pinigai kompensacijų forma gyventojams skiriami, bet jų išties nesimato. O apskaitos butuose įvedimas duotų daug didesnės naudos nei renovacija, jos neįvedus socialinė problema išliks, – dėstė K.Grinius. – Be to, šilumos ūkyje būtinai turi atsirasti konkurencingumas, neleisiantis kainas nepagrįstai kelti. Turite ne dejuoti, o išnaudoti ikirinkiminę situaciją – labai aiškiai suformuluoti reikalavimus kandidatams, o po rinkimų mokėti jais pasinaudoti.“
„Nesąmones šneki“, – iš salės atskriejusi replika tarsi įrodė, kad kalbos pradžioje Panevėžį pavadinęs miesteliu K.Grinius neapsiriko.
„Atsakyk, kiek prieš dvidešimt metų Panevėžyje buvo žmonių, neišgalinčių susimokėti už šildymą?“ – nenurimo kitas pensininkas. „Klausimas ne man ir ne visai sąžiningas, – pasipiktino vartotojų teisių gynėjas. – Jūsų noras grįžti į anuos laikus visiškai nepagrįstas jau vien dėl to, kad grįžti į praeitį nepavyks.“
Plačiau skaitykite rugsėjo 10 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Į susitikimą su pensininkais
atvykusiems valdžios atstovams teko atlaikyti tikrą emocijų ir priekaištų
audrą.
