Valdininkų kabinetuose ir laikraščių puslapiuose gvildenta šeimos drama liko
įdomi tik jos herojams. Pilnametystė su mama ilgą laiką konfliktavusiai Vaivai
Žižytei laukto išsivadavimo neatnešė. Motinos slaugoma mergina gydosi tragedija
vos nesibaigusio kryčio iš ketvirto aukšto pasekmes, o neblėstančius jausmus
savo mylimajai deklaravęs jos draugas dingo kaip į vandenį.
Slaugo įtariama mama
Sausio 6-osios naktį iš ketvirto aukšto iškritusi V.Žižytė jau porą mėnesių priklausoma nuo aplinkinių. Lūžus abiejų rankų kaulams mergina kol kas tegali šaukšteliu pasimaišyti arbatą. Jai padeda apsirengti ir nusiprausti, ją maitina ir šukuoja mama, kuriai šiuo metu pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis. Iki rugpjūčio pabaigos merginai nustatytas tik 25 proc. darbingumas.
Vaivai dažnai skauda rankas ir galvą, po nelaimės iš namų neišeinančios aštuoniolikmetės pramoga – televizorius, DVD filmai, kartais – spauda.
„Jai sunku ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Susitaikyti su bejėgio būkle sunku ir labai tvirtam žmogui, o ji dar tokia jauna“, – kalbėjo Vaivos mama Audronė Karpavičiūtė. Pasak jos, net medikai tikru stebuklu laiko, kad iš ketvirto aukšto krisdama mergina nesusižalojo stuburo ir kojų. „Gydytojų teigimu, jei taip, kaip rankos, būtų sužalotos kojos, būtų labai liūdna“, – apie dar laimingai pasibaigusią tragediją kalbėjo moteris.
Jau pilnametės Vaivos motina tikina, kad jai skaudu ne tik dėl dukters patirtos nelaimės, bet ir jos draugo Donato Stankevičiaus elgesio. Dukters ir mamos konfliktų priežastimi buvęs vaikinas V.Žižytės po patirtos traumos per du mėnesius nė karto neaplankė, netgi nepaskambino jai telefonu.
Prieiti neišdrįsta
„Tuo visiškai nesistebiu, netgi neabejojau, kad būtent taip ir atsitiks. Jei jis mano mergaitę mylėtų taip, kaip dar prieš nelaimę kalbėdavo, manau, kitaip elgtųsi“, – padarė išvadą A.Karpavičiūtė.
Moteriai neatrodo įtikinami vaikino žiniasklaidai per pastaruosius porą mėnesių ne kartą išsakyti pasiaiškinimai, neva aplankyti savo mylimosios negalintis, nes bijantis jos šeimos. „Gyvename tame pačiame name, sutinku jį kieme, gatvėje – nė karto prie manęs net nepriėjo pasiteirauti apie Vaivos sveikatą. Jis manęs akivaizdžiai vengia – pamatęs skuba pereiti į kitą gatvės pusę. Ką aš jam galiu mieste padaryti? Galų gale jei pradėčiau šaukti, juk galėtų apsisukęs nueiti. Man tokia jo „vyriška“ pozicija nesuprantama“, – kalbėjo A.Karpavičiūtė.
Ji įsitikinusi, kad ir Vaiva šiuo metu nebenorinti matytis su Donatu. Juo labiau kad, kaip teigiama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadose, kontrolierės patarėjai Renatai Stankevičienei vasario 6-ąją lankantis Panevėžyje pas V.Žižytę mergina tvirtino su broliu ir mama nekonfliktuojanti, pageidauja gyventi su mama ir, kol nepasveiks, su Donatu susitikti nenorėtų, tačiau jos nuomonė dėl vaikino nėra pasikeitusi.
Svajonė – pasveikti
Patirtas traumas namuose besigydanti Vaiva klausimų apie Donatą vengia. „Jei
galima, apie jį nekalbėkime“, – tyliai pratarė. Šiuo metu aštuoniolikmetei
kompaniją sudaro du broliai ir mama, dar – trys bute auginamos katės. Sausio
26-ąją iš ligoninės į namus sugrįžusios Vaivos dar neaplankė nei klasės draugai,
nei auklėtoja. Nors mergina tvirtino, kad jai neįdomu, kas vyksta mokykloje,
tačiau prisipažino, jog būtent auklėtojos ji laukianti. Laukia ir draugės,
tačiau, pasak Vaivos, ji gyvenanti Berčiūnuose ir užsukti neturinti galimybių.
Po patirtos nelaimės bandanti ir fizines, ir dvasines jėgas atgauti
aštuoniolikmetė ateities ne tik planuoti, bet ir apie ją svajoti nenorinti.
„Labiausiai norėčiau pasveikti. Kad nebeskaudėtų“, – tyliai kalbėjo Vaiva.
Plačiau skaitykite kovo 6 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Po tragedija vos
nesibaigusios nelaimės V.Žižytę (kairėje) slaugo piktnaudžiavimu motinos
teisėmis įtariama A.Karpavičiūtė.







