Seimo nariai pasisako už naujus mokesčius.
Seimo nariai kritikuoja Vyriausybės sprendimą ateinančių metų biudžeto deficitą mažinti 4 procentais apkarpant viešojo sektoriaus išlaidas ir tik 50 procentų atkuriant iki krizės buvusias pensijas.
Konservatorių frakcija pasmerkė premjero Andriaus Kubiliaus bei jo vadovaujamo ministrų kabineto siūlymą grąžinti pensininkams mažesnę pensijų dalį. Pensininkų skriaudėjams nepritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas ir opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis mano, kad 2012 metų biudžetas buvo pagrįstas ne faktais ir skaičiais, o viltimis.
„Biudžetui suformuoti Vyriausybė turėjo metus, o dabar vėl tenka imtis drastiškų priemonių. Visi mušėsi į krūtinę, žadėjo, kad grąžins žmonėms pensijas, bet ir vėl nuskriaudė pačius silpniausius. Valdantieji nori sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas 4 procentais nepadarę audito. O tai reiškia atlyginimų mažinimą mokytojams, gydytojams ir kitiems.
Kad pakištum žmonėms tokią kiaulę prieš Kalėdas, reikia visai nebijoti Dievo. Matyt, A.Kubilius ir valdantieji Dievo nebijo“, – šmaikštavo V. Mazuronis.
Vyriausybė ir valdančioji koalicija žadėjo, kad kitais metais naujų mokesčių nebus, tačiau V.Mazuronis mano, kad šie pažadai dar nieko nereiškia.
„Yra daug būdų balansuoti biudžetą. Mūsų konkretūs pasiūlymai: turi būti peržiūrima mokesčių sistema, manome, kad reikėtų įvesti progresinius mokesčius. Antras dalykas – mes nemanome, kad reikia įsikandus dantimis laikytis 2,8 procentų biudžeto deficito. Pernai buvo 4,8 procento, taip, deficitas turi mažėti, su tuo sutinku. Bet jei deficitas siektų 3-3,5 procento, nieko blogo nenutiktų.
Trečias dalykas – turime atlikti valstybės valdymo auditą. Po jo paaiškėtų, kurioms sritims galima mažinti finansavimą, o kurioms – ne. Pavyzdžiui, jei stiprintume viešųjų pirkimų kontrolę, galbūt kaip tik sutaupytume kelis milijonus litų“, – svarstė V.Mazuronis.
Siūlo apmokestinti turtinguosius
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma Vyriausybės sprendimą taupyti pensininkų sąskaita pavadino nepakankamai jautriu. Jis įsitikinęs, kad galima rasti būdų, kaip nesukuriant papildomo deficito grąžinti pensijas į ikikrizinį lygį nuo sausio 1 dienos.
„Vienas iš būdų – į privačius pensijų fondus nepervesti 2 procentų ir palikti juos „Sodroje“. Prognozuojama pervedimų suma kitais metais – apie 380 milijonų litų. Tokios sumos pakaktų pensijų klausimui išspręsti.
Kitas būdas – prabangos mokesčio įvedimas, t. y. brangių būstų ir brangių automobilių apmokestinimas. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad esant sudėtingoms ekonomikos sąlygoms, solidarizuotis kviečiami turtingesni piliečiai. Juos užgulsiantys mokesčiai galėtų būti laikini. Priminsiu, kad nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo priėmimas yra įrašytas Vyriausybės programoje, todėl jo įvedimas nebūtų kažkas netikėto“, – sakė J.Razma.
Vyriausybė neturi strategijos
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat nepritaria biudžeto įstatymo projektui. Jo manymu, Vyriausybei trūksta kompetencijos planuojant kitų metų biudžeto asignavimus.
„Kitų metų makroekonominių rodiklių prognozė buvo labai optimistinė. Tai reiškia, kad prognozuojant pajamų surinkimą ateinančiais metais nėra atliekamas analitinis darbas ir nestebima to, kas vyksta Europoje ir pasaulyje.
Kita bėda yra ta, kad biudžeto išlaidų planas nėra sudaromas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus. Elementari biudžeto planavimo tvarka reikalauja, kad jis būtų planuojamas pagal ilgalaikę ar trumpalaikę Vyriausybės strategiją. Jeigu joje yra nustatytos prioritetinės sritys ar programos, jos turėtų būti įgyvendintos 100 procentų. Kitos programos turėtų būti finansuojamos atsižvelgiant į jų svarbą. Tokia yra tarptautinė biudžeto planavimo praktika“, – sakė A.Butkevičius.
Jis kritikuoja ir Vyriausybės sprendimą nesikreipti į Tarptautinį valiutos fondą. Tai esą būtų leidę kitais metais skolos aptarnavimo išlaidas sumažinti 600 milijonų litų.
„Taip padarė Latvija ir matome, kad jos skolinimosi politika yra išmintingesnė ir jos skolos kaštai yra mažesni“, – sakė Seimo narys.
Pataria spausti bankus
A.Butkevičius įsitikinęs, kad Vyriausybei reikėtų spausti skandinaviško kapitalo bankus, kad jie įsipareigotų Vyriausybei skolinti su 3-4 procentų palūkanų norma.
„Juk jie išpūtė nekilnojamojo turto burbulą ir sukėlė finansų krizę, kuri atnešė valstybei didelius nuostolius. Bankai savo problemas jau išsprendė ir sukaupė nemažus kapitalus, todėl jie turėtų padėti valstybei išleidžiant vertybinius popierius ir superkant juos kuo mažesniais skolinimosi kaštais“, – sakė socialdemokratų lyderis.
Jis mano, kad reikia ne mažinti valstybės išlaidas, o galvoti, kaip surinkti daugiau pajamų. Kai kuriose srityse mažinti tiesiog nėra iš ko.
„Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos departamentas prieš savaitę jau buvo pritrūkę pinigų atlyginimams. Kitų metų asignavimai jiems yra mažinami, vadinasi, kitų metų pabaigoje muitininkai, policininkai ir kiti pareigūnai gali likti be lėšų ir negalės dirbti savo darbo“, – sakė Seimo narys.
Kaip ir V.Mazuronis ir J.Razma, A.Butkevičius pasisako už progresinio gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių įvedimą.
