Dauguma Seime suburiamų komisijų tik padrebina orą ir televizijos žiūrovų nervus, bet realių rezultatų nepasiekia. Tas pats galioja ir kalbant apie banko „Snoras“ žlugimą nagrinėjusią ir galiausiai suskilusią parlamentinę komisiją.
Nepatvirtintos šios komisijos išvados ir vieši narių kivirčai įtakos Londono teismui, kur nagrinėjama byla dėl buvusių banko savininkų – Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko – išdavimo Lietuvai, greičiausiai neturės, mano buvęs parlamentaras Aloyzas Sakalas ir „The Economist“ tarptautinių naujienų skyriaus redaktorius, knygos „Naujas Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas.
„Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį tik viena laikinoji parlametinė komisija baigė darbą su konkrečiu rezultatu. Tai buvo prezidento Rolando Pakso apkaltos laikinoji komisija“, – IQ sakė buvęs Lietuvos parlamentaras ir buvęs Europos parlamento narys, socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Tiesa, jis pats ir vadovavo šiai komisijai, parengusiai nepalankias išvadas tuometiniam šalies prezidentui R. Paksui.
„Komisija konstatuoja, kad prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas. Įvertinant ypatingą prezidento statusą ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – tokią galutinę išvadą paskelbė Seimo komisija. Komisijai pateikus tokias išvadas, vadinamasis Prezidentūros skandalas baigėsi apkalta ir R. Pakso pašalinimu iš šalies vadovo pareigų.
Visos kitos Seime suburiamos laikinosios komisijos, anot A. Sakalo, apčiuopiamų rezultatų nepasiekia, o tik „padrebina orą ir televizijos žiūrovų nervus“.
Kompromituoja pačios save
Ta pačią frazę apie oro bei televizijos žiūrovų nervų drebinimą galima pritaikyti ir kalbant apie dvi daugiausia triukšmo pastaruoju metu sukėlusias parlamentines komisijas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą tyrusią Antikorupcijos komisiją ir „Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusią laikinąją komsiją, kuri suskilo prireikus tvirtinti išvadas.
Krikščionių partijos frakcijos nario Ligito Kernagio vadovaujama Antikorupcijos komisija žadėjo sensacingų žinių apie FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimą bei informacijos apie „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimo. Šie du įvykiai šalyje sukėlė rimtą politinę krizę ir baigėsi vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, atleidusio FNTT vadovus, atsistatydinimu.
Tačiau V. Gailius ir V. Giržadas, priešingai nei rekomendavo „Kernagio aštuntuku“ praminta komisija į pareigas grąžinti nebuvo. Maža to, komisija savo elgesiu sukompromitavo tiek pati save, tiek bet kokias išvadas, kurias ketino pateikti. Jos nariai varžėsi, kuris pirmas nutekins preliminarias išvadas žiniasklaidai, o galiausiai susiriejo tarpusavyje.
Kivirčų neišvengė ir „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio vadovaujama laikinoji parlamentinė komisija, nagrinėjusi „Snoro“ žlugimo aplinkybes. Šios komisijos išvados apskritai liko nepatvirtintos, nes jos nariai nesutarė, kaip derėtų įvertinti Lietuvos banko veiksmus.
Preliminariose komisijos išvadose buvo teigiama, kad sprendimai nacionalizuoti ir likviduoti „Snorą“ buvo skuboti, tačiau su tokia formuluote kategoriškai nesutiko valdančiajai koalicijai atstovaujantys komisijos nariai. Jie baiminosi, kad komisijos išvados bus tarsi gelbėjimosi ratas V. Antonovui ir R. Baranauskui, todėl nusprendė sugriauti kvorumą. Nors išvados nebuvo galutinai patvirtintos, V. Mazuronis jas užregistravo Seimo posėdžių komitete. Tai esą reikėjo padaryti todėl, kad anksčiau aptariant išvadas papunkčiui joms pritarė dauguma komisijoje dirbusių parlamentarų.
Parlamentarų ginčai Londonui neįdomūs
Buvęs parlamentaras A. Sakalas svarstė, kad Seime virusios diskusijos dėl sprendimų nacionalizuoti ir likviduoti „Snorą“ pagrįstumo teismo procesams įtakos neturės. Londono teismui, kuriame svarstoma byla dėl V. Antonovo ir R. Baranausko išdavimo Lietuvai, mūsų šalies parlamentarų rietenos esą neturėtų būti įdomios.
„Londono teismai priima sprendimus pagal turimų faktų visumą, o ne pagal Lietuvos Seimo deklaracijas ar komisijas, – kalbėjo A. Sakalas. – Abejoju, ar Londono teismas užkibs ant politinės bylos kabliuko, jei matys, kad tie du bankininkai tikrai padarė nusikaltimą. Jei jie neturės nusikaltimą įrodančių faktų, tai byla bus pripažinta politine ir bankininkai nebus perduoti Lietuvai.“
A. Sakalas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir E. Lucasas: „Teismas priima sprendimus pagal tai, kokią informaciją, kokius įrodymus turi, o ne pagal tai, ką diskutavo ir ką nusprendė parlamentinė komisija. Nemanau, kad jos veikla gali turėti lemiamos įtakos byloje.“
Vis dėlto E. Lucasas pabrėžė, kad Didžiojoje Britanijoje nuolat dedamos pastangos, kad viešos diskusijos nepakenktų bylų svarstymams – kam nors pareiškus kriminalinius kaltinimus, viešos diskusijos dažniausiai nutrūksta ir gali atsinaujinti tik tada, kai byla būna galutinai išspręsta.
„Žinau, kad kitose šalyse tvarka yra kitokia. Tačiau mūsiškė yra gana gera. Yra griežtos taisyklės, kiek apie tai gali rašyti žurnalistai, kiek tai gali komentuoti vieši asmenys. Šiuo atveju galima aptarti bendrus klausimus – pinigų plovimą, Rusijos įtaką ir panašiai, – dėstė E. Lucasas. – Pagal Didžiojoje Britanijoje galiojančią tvarką, parlamentarams būtų neįprasta nagrinėti incidentą patiems. Aš nesakau, kad jie (laikinoji Seimo komisija – IQ) tai daro, bet jie turėtų būti atsargūs, kad taip nenutiktų“.
E. Lucasas.
Tai, kad V. Mazuronio vadovaujamos komisijos išvados didelės reikšmės teismuose neturės, yra sakęs ir Irmantas Norkus, vienas iš „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai atstovaujančių teisininkų. Komisijos išvados, anot jo, tėra „vienas iš tretinių ar ketvirtinių įrodymų, kurie patvirtina tam tikrą visuomenės poziciją“.
I. Norkus svarstė, kad parlamentinė komisija galėjo pasitarnauti informacijos viešinimui. Tačiau jis priminė, kad pagrindinė Seimo užduotis – įstatymų leidyba: „Parlamentinė tam tikrų procesų kontrolė yra antrinė funkcija. Aš grynai iš teorinių pozicijų sakyčiau, kad Seimas turėtų kurti teisę, bet ne užsiimti tyrimais“.
Šiek tiek kritikos ir komitetams
Galima teigti, kad kiek geriau nei Seimo komisijos su savo užduotimis tvarkosi Seimo komitetai.„Jei kalbame apie komitetus, tai visi komitetai rengia ar peržiūri įstatymų projektus. Taigi dirba. Geriausiai ir daugiausia dirba, mano nuomone, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes pro jo filtrą praeina visi teisės aktų projektai“, – svarstė A. Sakalas.
Jis pažymėjo, kad dauguma kitų komitetų narių nėra tos srities profesionalai – pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas yra istorikas.
A. Sakalas pažymėjo, kad parlamentinių komitetų demonstruojamas lygis yra viso Seimo lygio atspindys. Dabartinis Seimas, anot jo, yra prasčiausias iš visų buvusių. Bet tai esą rinkėjų problema.
„Komitetai sudaromi iš tų, kuriuos į Seimą išrenka tauta, o ji renka ne tik specialistus. Bet komitetai turi teisę samdyti aukštos kvalifikacijos patarėjus ir ekspertus. Tik reikia, kad į jų nuomonę būtų įsiklausoma ir kvalifikuotų sprendimų nepakeistų politiniai“, – kalbėjo buvęs parlamentaras.
Jis pateikė pavyzdį, kad sprendimas statyti ar ne naują atominę elektrinę yra politinis. Patarėjai ir ekspertai šiuo atveju gali tik pasakyti savo nuomonę apie kainą, grėsmes, terminus, įrangos tiekėjus. Jie gali paruošti ir būtinus teisės aktus po to, kai jau priimtas politinis sprendimas.
„Komitetų pirmininkais turėtų būti tos srities specialistai arba, jei tokių Seime nėra, tai bent tie, kurie turi ausis kitokiai nuomonei. Tuo tarpu mūsų Seime komitetų pirmininkais skiriami savi patikimi žmonės, kurie nieko nebodami vykdys parlamentinės daugumos politiką. Jų kompetencija – antraeilis faktorius“, – pažymėjo A. Sakalas.
Tai, kad kai kuriems parlamentiniams komitetams (kaip ir komisijoms) trūksta kompetentingų specialistų, liudija ir kai kurie jų darbai. Pavyzdžiui, atlikęs tyrimą NSGK 2009 metais savo išvadose pareiškė, kad „Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas“, ir sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Tačiau, anot A. Sakalo, teisiškai ši formuluotė yra niekinė: „Juk daug kas galėjo būti.“ Apčiuopiamos naudos neatnešė ir Audito komitetas, nagrinėjęs, ar ne per brangiai remontuojamos prezidentės bei premjero rezidencijos.
