Seimo Sveiktos reikalų komitetas pateikė naują Alkoholio kontrolės įstatymo projektą.
Nusprendęs pritarti siūlymui atidėti alkoholio reklamos draudimą Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė naujų būdų alkoholio vartojimui mažinti. Tarp siūlymų – riboti alkoholio prekybą, taros dydį bei gėrimo stiprumą, taip pat iki 21 metų padidinti amžiaus ribą, nuo kurios galima įsigyti alkoholio.
Sveikatos reikalų komiteto nariai, apsvarstę susikaupusius siūlymus, parengė papildytą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurį Seimas svarstys kitą savaitę. Siūloma nuo 2016 metų ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, bet ir sugriežtinti prekybą alkoholiniais gėrimais.
Jei projektas būtų priimtas, nuo 2016 metų degalinėse nebebūtų galima pardavinėti alkoholinių gėrimų, o parduotuvėse jiems būtų įrengti specialūs skyriai. Kaimų ir miestelių mažoms parduotuvės ši prievolė negaliotų.
Tačiau dėl šių ribojimų net ir patys Sveikatos reikalų komiteto nariai nėra vieningi. Komiteto narė Dangutė Mikutienė pažymi, kad išlyga dėl mažų parduotuvių ne tik kertasi su Konkurencijos įstatymu, nes taikomos nevienodos sąlygos parduotuvėms, bet ir yra nelogiška. Pasak Darbo partijos atstovės, kaip tik kaimuose yra didžiausias alkoholio kontrolės poreikis.
Kitas siūlymas – nuo kitų metų drausti gaminti stipresnį nei 7,5 proc. alų. Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pripažįsta, jog stiprus alus Lietuvoje yra dažnai tiesiog alkoholio šaltinis, tačiau pabrėžia, kad tokio apribojimo kitose šalyse nėra.
Komitetas taip pat ėmėsi griežtesnių veiksmų riboti alkoholio pardavimą po 22 valandos. Viešojo maitinimo įmonėse parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos būtų galima tik išpilstytus arba atidarytoje pakuotėje bei skirtus vartoti vietoje. Maitinimo įstaiga galės vadintis tik tokia įmonė, kuri ruošia ir gamina maistą.
Pirmieji Europoje?
Kitas naujoviškas nutarimas – atsikratyti „bambalių“ kultūros. Nuspręsta, jog alus, sidras, alaus mišiniai su nealkoholiniais gėrimais bei alkoholiniai kokteiliai būtų pilstomi į ne didesnę nei 1 litro talpos tarą. „Niekur negirdėjau tokio ribojimo“, – vėl siūlomais alkoholio kontrolės būdais stebėjosi S. Galadauskas.
Po svarstymų atmestas siūlymas stipresnį nei 15 proc. alkoholį pardavinėti ne jaunesniems nei 21 metų asmenims. Tačiau Sveikatos reikalų komitetas vėliau nusprendė siūlyti nuo 2014 metų visą alkoholį leisti pardavinėti ne nuo 18, o nuo 21 metų.
Argumentuojama, jog toks būdas yra veiksmingiausias siekiant mažinti alkoholio vartojimą. D. Mikutienė tuo abejoja: „Jei žmogus iki 18 metų neišmoko atsakingai vartoti alkoholio, tai vargu ar per trejus metus kažkas pasikeis“.
S. Galadausko nuomone, amžiaus cenzo praplėtimas tik dar labiau padidintų egzistuojančių įstatymų pažeidimų skaičių. „Pirma reiktų užtikrinti, kad nebūtų pardavinėjamas alkoholis iki 18 metų“, – sako Aludarių gildijos prezidentas.
Jei Seimas pritartų tokiam siūlymui, Lietuva būtų pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi pardavinėti bet kokio stiprumo alkoholį jaunesniems negu 21 metų asmenims.
Naujuoju projektu taip pat draudžiama slapta alkoholio reklama – bet koks slaptas alkoholio reklamavimas, jeigu už jį yra atlyginama.
Galiausiai, komiteto nariai siūlo uždrausti sporto renginių metu salėse vartoti alkoholį.
Tarp atmestų siūlymų liko idėja nuo 22 iki 8 valandos į viešojo maitinimo įstaigas, kuriose yra pardavinėjamas alkoholis, neįleisti nepilnamečių. Bei nepritarta siūlymui būsimuose specializuotuose alkoholio pardavimo skyriuose įtaisyti stebėjimo kameras.
Trūksta visuomenės švietimo
D. Mikutienė naujame projekte sako pasigendanti dėmesio visuomenės švietimui. Ji siūlo dalį iš akcizo mokesčio surenkamų pinigų skirti socialinei reklamai bei atkreipti dėmesį į alkoholio reklamos turinį, kokiame kontekste alkoholiniai gėrimai vartojami.
„Kodėl mes leidžiam alkoholiui pasiimti mūsų gražiausius laukus, rugius, papročius bei merginas?“ – klausia D. Mikutienė ir siūlo įtvirtinti prievolę alkoholio reklamose vaizduoti saikingą ir atsakingą vartojimą.
S. Galadauskas aiškina, jog reiktų susirūpinti alkoholizmo priežasčių, tokių kaip skurdas, alkoholio vartojimo kultūra, šalinimu. Aludarių atstovas pridūrė, jog Lietuvoje dabartinė alkoholio kontrolės įstatyminė bazė yra griežtesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais 15 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai suvartojo vidutiniškai po 13,3 litrus absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai yra puse litro daugiau nei suvartota 2009 metais.
