Perkančiosios organizacijos apie viešuosius pirkimus vėl turės informuoti ir „Valstybės žinių" priede.
Seimas apgynė savo įmonę „Valstybės žinios“ nuo Vyriausybės raginimo perkelti ją į elektroninę erdvę ir leido toliau tiražuoti popierinius leidinius, rašo „Verslo žinios“.
Jau dvejus metus Seimas neapsisprendžia dėl teisės aktų pakeitimų, kurie leistų oficialius dokumentus nemokamai skelbti elektroninėje erdvėje. Dabar valstybės institucijų bei viešųjų pirkimų organizatorių santykiai su „Valstybės žiniomis“ yra apmokestinami du kartus iš mokesčių mokėtojų kišenės. Visi šie subjektai priverstinai skelbia informaciją įmonės leidiniuose ir dėl to priverstinai juos prenumeruoja.
Metinė leidinio prenumerata kainuoja 798 litų, o jų priedo „Informaciniai leidiniai“ – dar 479 litų. Už vieną puslapį reklamos reikia kloti 560 litų be PVM, o už vieną viešųjų pirkimų skelbimą – 90 litų be PVM mokesčių mokėtojų pinigų.
Praėjusią savaitę, svarstydamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, Seimas šiai savo įmonei grąžino prieš kurį laiką atimtą uždarbį. Perkančiosios organizacijos apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą bei sudarytą sutartį nedelsdamos vėl turės informuoti ne tik savo tinklalapyje, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, bet ir „Valstybės žinių“ priede.
Pasak parlamentaro socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, vieno iš pataisos teikėjų, to reikia, nes „ne visi verslo subjektai dar gali naudotis elektronine erdve“. O esminė priežastis – tokie skelbimai, anot R. Sinkevičiaus, leistų generuoti „Valstybės žinių“ administracijai tam tikrą pinigų srautą, kuris galėtų būti pagrindas grąžinant banko paskolą.
Nors buvo prieštaraujančiųjų, vieno balso persvara Seimas vis dėlto grąžino viešuosius pirkimus į popierių.
