„Sodros“ reformos planuose numatyta, kad dalis lėšų pensijoms mokėti turi būti skirta iš valstybės biudžeto.
Dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką norima keisti pereinant prie virtualių sąskaitų sistemos, sukuriant paskatas dirbti ilgiau, įmokas senatvės pensijai skaičiuojant nuo visų gyventojo gaunamų pajamų – tai tik dalis siūlymų, kurie šiandien pateikti Seimui kaip būsimos „Sodros“ reformos idėjos.
Pensijų reformos gaires pristatęs Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, akcentavo, kad inicijuotus pokyčių pajus tik būsimieji pensininkai. Ir dabartinė, ir būsimos valdžios turi siekti, kad pensijos ne mažėtų, o didėtų, todėl būtinos permainos. Jeigu nieko nebus daroma, anot R.Dagio, vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis tik mažės (šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 38 proc. vidutinio darbo užmokesčio) ir po kelerių metų būsimų pensininkų pajamos gali sumenkti dar 15-20 proc.
„Išgrynintoje“ pensijų sistemoje ketinama numatyti, kad dėl to paties draudiminio įvykio negali būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos, pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimą, galimai pereinant prie virtualių sąskaitų sistemos, reformuoti bazinę pensiją (vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos mokėti vieną Nacionalinę pensiją iš valstybės biudžeto).
Taip pat siekiama įmokas senatvės pensijai skaičiuoti ir mokėti nuo visų pajamų, kurios įskaičiuojamos į pensijų dydį (motinystės, tėvystės pašalpų ir nedarbo draudimo išmokos), sukurti paskatas dirbti ilgiau (nustatant pensijų dydžių ryšį su demografiniais ir ekonominiais rodikliais), racionalizuoti valstybinio socialinio draudimo fondo administravimą ir finansavimą.
R.Dagys akcentavo, kad palaipsniui turi būti didinamas pensinis amžius iki 65 m., nes be to „Sodros“ įplaukų ir išmokų sistemos nepavyks subalansuoti.
Būsima „Sodros“ reforma siūloma išplėsti pensijų finansavimo bazę, tuo pačiu mažinant valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą ir dalį išlaidų finansuojant iš valstybės biudžeto, taip pat pakeisti socialinio draudimo rūšis: atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo socialinio draudimo.
Seimui siūloma tobulinti ir pensijų kaupimo sistemą. Tarp planų – siekiant sumažinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių riziką, esątikslinga įdiegti gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Apie tai jau buvo užsiminusi ir Vertybinių popierių komisija.
Opozicija įžvelgė klastą
R.Dagys tvirtina, kad itin radikalių permainų komitetas nesiūlo – esą norima išsaugoti dabar palyginti gerai veikiančią sistemą, kai dalis pensijos kaupiama privačiuose fonduose, o dalis užtikrinama valstybės. Tačiau R.Dagio teigimu, būtina atsakyti į klausimą, kaip ši sistema bus finansuojama. Atskyrus socialinio draudimo funkcijas nuo pensijų mokėjimo, bazinė pensija turėtų būti finansuojama ne socialinio draudimo mokesčiu, o iš kitų mokesčių, t.y. iš valstybės biudžeto. Papildomų pajamų pensijoms gali būti gauta iš nekilnojamojo turto mokesčio, įvedus progresinius pajamų mokesčius ar sumažinus šešėlinės ekonomikos dalį.
„Žmogus galės matyti aiškesnią perspektyvą, kai įvedęs savo asmens duomenis sistemoje, jis matytų, kiek sukaupė pensijos, ar jam apsimoka išeiti į pensiją. To dabar neturime ir todėl pensijų sistema nėra patraukli jaunajai kartai“, – dėstė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
Pensijų reformų gairės daugiausia įtarimų sukėlė opozicijos atstovams. Socialdemokratų partijos frakcijos narys Bronius Bradauskas gaires pavadino „paslėptu ginklu“, kuriuo mojuodami vėliau valdantieji esą priiminės nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimą.
Daugumai parlamentarų pritarus dėl „Sodros“ reformos gairių, dar kartą šiuo klausimu bus balsuojama balandžio pabaigoje. Konkretūs reformos žingsniai galėtų būti pradėti įgyvendinti nuo 2012-ųjų.
Tačiau iki šiol socialiniai klausimai Seime strigdavo dėl gana aštrių diskusijų. Praėjusių metų pabaigoje Seime taip ir nesutarta dėl pensinio amžiaus didinimo. Parlamentarai nepritarė Vyriausybės siūlymui moterų išėjimą į pensiją būtų kasmet atidėti po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą.
„Sodra“ prognozuoja, kad 2012 metais vieną pensininką išlaikys 1,18 dirbančiojo, o 2013 metais – 1,21, o vidutinė senatvės pensija 2012 m. sieks 47,9 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
