Lietuvoje atliekama 500 pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus, nors poreikis – du tris kartus didesnis.
Seimas atėjus apsisprendimo momentui dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pasirodė esąs konservatyvesnis nei rodėsi anksčiau. Triukšmingame ir emocingame posėdyje įstatymo priimti nespėta, tačiau iš jo, motyvuojant gyvybės šventumo argumentais, eliminuotos kompromisinėmis vadintos nuostatos dėl embrionų šaldymo.
Posėdžio pirmininkei teko daugybę kartų tildyti parlamentarus, keletą kartų išjungti mikrofonus ir ginčytis dėl Seimo statuto normų.
Daugiausia nesutarimų kilo dėl embrionų šaldymo galimybės, kurią numatė Sveikatos reikalų komitetas. Tačiau Seimas šiandieniniame posėdyje pritarė Dangutės Mikutienės ir kitų Seimo narių pateiktoms pataisoms, dėl kurių pagalbiniu apvaisinimu mėginanti pasinaudoti pora nebetenka galimybės užšaldyti embrionų ir palikti juos pakartotiniams mėginimams. Pagal pataisą, embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą, tačiau ne daugiau trys.
Vida Marija Čigriejienė kartu su Agne Zuokiene ir būriu socialdemokratų frakcijos narių buvo pagrindinės kompromisinio varianto šalininkės ir kompromisui Seimas buvo pritaręs svarstymo stadijoje.
Konservatyvųjį variantą – be embrionų šaldymo – labiausiai rėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija su Rimantu Jonu Dagiu priešakyje, taip pat aktyviai pasisakė D. Mikutienė iš Darbo partijos frakcijos ir Petras Gražulis iš „Tvarkos ir teisingumo“ .
Seimui nepritarus embrionų šaldymui V. M. Čigriejienė teigė, kad dėl to kentės moters sveikata ir apvaisinimą mėginančios poros kišenė, nes padažnės procedūrų ir reikės dažniau naudoti hormonus.
Seimas taip pat nusprendė, kad pagalbinis apvaisinimas butų finansuojamas pagal Sveikatos apsaugos įstatymo numatytą tvarką, tačiau socialdemokratas Vytenis Andriukaitis įspėjo, kad reikės jį pildyti, nes dabar įstatyme finansavimas šiai sričiai nėra numatytas. Dabar už dirbtinį apvaisinimą žmonės susimoka patys ir jis atliekamas tik privačiose klinikose.
Seime priiminėjamame įstatyme numatyta laikyti negaliojančiais susitarimus dėl surogatinės motinystės, kai išnešiotas kūdikis pagal išankstinį susitarimą perduodamas kitam asmeniui.
Be kita ko, jei įstatymas bus priimtas, pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas tik susituokusiai ar partnerystę įregistravusiai pilnametei ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos sutuoktinis ar partneris pateikia prašymą. Lytinių ląstelių donorystės galimybė, sudariusi liberaliojo varianto esmę, iš įstatymo buvo eliminuota jau anksčiau, taigi apvaisinimui bus galima naudoti tik sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles.
Į svarstymus dėl pagalbinio apvaisinimo įsitraukė ir bažnyčia. Kaip šiandien skelbia „Lietuvos rytas“, Seimo nariams padėti apsispręsti bandė ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Kai kuriems Seimo nariams dvasininkas mobiliuoju telefonu atsiuntė tokias trumpąsias žinutes: „Noriu trumpai pakalbėti. Turiu vieną prašymą. Kažkada esate pažadėjęs išpildyti viską, ko prašysiu. Mano prašymas – pabalsuoti pagal Dievo įsakymus už gyvybę. Turiu mintyje įstatymą dėl embrionų. Arkivysk. Sigitas“.
