Palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva galėtų 2014 metais prisijungti prie euro zonos.
Ketvirtadienį naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“ pristatęs SEB bankas nepakeitė anksčiau skelbtų prognozių. Vis dėlto, banko analitikai pažymėjo, kad palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva eurą galėtų įsivesti jau 2014 metais.
„Manome, kad šiuo metu nėra pagrindo koreguoti anksčiau skelbtų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozių 2012 metais ir 2013 metais atitinkamai 2 proc. ir 3 proc.“, – teigiama naujausioje banko ekonomikos apžvalgoje.
Joje pažymima, kad situacijos vertinimą pagerintų aiškūs sprendimai dėl Graikijos ir kitų probleminių euro zonos šalių, kurie raminamai veiktų finansų rinką ir suteiktų laiko Europos Sąjungos institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms užsiimti ne tik gaisrų gesinimu, bet ir ilgalaikės ekonominės plėtros skatinimu. Tai esą teigiamai atsilieptų ir Lietuvos eksporto į šį regioną perspektyvoms.
Banko analitikai taip pat pabrėžė nematantys priežasčių keisti ankstesnėje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ skelbtų fiskalinio deficito prognozių: „2012 metais faktinis valdžios sektoriaus deficitas bus 3,5 proc., o 2013 metais – 4 proc. BVP. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, įmanoma pasiekti ir 3 proc. BVP deficito ribą, o tai suteiktų šansą įsivesti eurą jau 2014 metais“.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 2,5 proc., o kitąmet – 3 proc. Nedarbo lygis 2012 metais turėtų siekti 14 proc., o 2013 metais – 12 proc. Vidutinis metinis darbo užmokestis atitinkamai turėtų didėti 2 proc. ir 2,5 proc.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad 2008–2009 metais globalinė finansų krizė negailestingai sujaukė iki tol nuosekliai vykusį konvergencijos su Europos Sąjunga procesą. „Šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, tuo tarpu kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės gyliu. Deja, drauge su kitomis Baltijos sesėmis Lietuva priklausė grupei šalių, kurios 2009 metais patyrė ypač skausmingą ekonominį sukrėtimą ir tik per vienerius metus neteko maždaug 15 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – sakė G. Nausėda.
Pasak analitiko, pagal pagrindinius makroekonomikos rodiklius Lietuva nutolo nuo Europos Sąjungos vidurkio, o padėtį pavyko iš dalies pataisyti tik 2010–2011 metais. Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, pagal perkamosios galios standartą 2005 metais BVP vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 53 proc. Europos Sąjungos 27-ių šalių vidurkio, 2008 metais – 61 proc., tuo tarpu 2009 metais – 55 proc., o 2010 metais – 57 proc. (2011 metų duomenys oficialiai dar nepaskelbti).
„Nors makroekonomikos rodikliai rodo apie ekonomikos nubloškimą atgal, tačiau vien tik tamsiomis spalvomis Lietuvos ekonominio paveikslo tapyti nereikėtų. Įmonių lygmenyje mes, atvirkščiai, dar labiau pasitempėme ir šiandien daugelyje sričių mažai kuo nusileidžiame Vakarų Europos konkurentams“, – pabrėžė G. Nausėda. Anot jo, ekonominio sunkmečio sąlygomis mikrotendencijos ir makrotendencijos dažnokai konfliktavo tarpusavyje, pavyzdžiui, siekdamos padidinti sąnaudų efektyvumą, įmonės atleido daug darbuotojų, kurie papildė bedarbių gretas ir blogino nedarbo lygio rodiklį. Tą patį galima pasakyti ir apie atlyginimų karpymą, kuris lėmė ryškų vidutinio darbo užmokesčio nuosmukį 2009 metais.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu pagal BVP vienam gyventojui rodiklį mūsų šalis atsidūrė 2007–2008 metų lygyje, pagal privatų vartojimą vienam gyventojui – taip pat grįžo į 2007–2008 metus, pagal maisto produktų lyginamąjį svorį vartojimo krepšelyje – į 2006–2007-uosius, pagal realųjį darbo užmokestį – į 2006-uosius (beje, šioje srityje situacija toliau blogėjo), pagal nedarbo lygį – į 2001–2002-uosius, pagal akcijų kursų indeksą vietos rinkoje – į 2008-uosius, pagal būsto kainas – į 2005-uosius.
„Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“, – sakė G. Nausėda.
