Pirmą sykį nuo krizės pradžios oficialūs duomenys parodė, jog vidutinio statistinio darbuotojo gerovė ėmė kilti – realusis (atsižvelgiant į infliaciją) darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos ūgtelėjo 2,1 proc., teigia SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, padidėjo 4,4 proc. Tai sparčiausias darbo užmokesčio augimo tempas nuo 2008 m. pabaigos. Taip pat pirmą sykį po nuosmukio atlyginimai smarkiau kilo privačiose nei valstybės įmonėse (atitinkamai 5,4 proc. ir 3,2 proc.).
Anot V. Tauraitės, kone pusę statistinio atlyginimų padidėjimo lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas. Spartesniam darbo užmokesčio didėjimui privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, įtakos taip pat turėjo gausesnės gaunančiųjų MMA gretos, o pagal metinį atlyginimų pokytį pirmaujanti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (+12,4 proc.) – akivaizdus to pavyzdys.
Realaus darbo užmokesčio pakilimą lėmė ir mažesnė nei 2011-2012 m. infliacija.
Atsižvelgdama į Lietuvos ekonomikos stiprėjimą pastaraisiais metais ir antrinį MMA padidinimo efektą, kai didesnių algų pradeda reikalauti ir uždirbantieji daugiau nei minimalų atlygį, SEB analitikė darbo užmokesčio augimo perspektyvas vadina santūriai optimistinėmis.
Pasak jos, ekonomikos augimas išlieka stabilus, bet neviršija potencialios plėtros rodiklio.
V. Tauraitė teigia, jog artimiausioje ateityje atlyginimų proveržį vis dar stabdys neužtikrintumas dėl euro zonos skolų krizės – bus susilaikoma nuo nebūtino atlyginimų didinimo, siekiant neužbėgti už akių makroekonominei pažangai. Visgi, po truputį daugėjant įmonių investicijų atsigavimo ženklų, atgis verslo skolinimasis. Dėl to tikėtina, jog šiemet dalį darbo užmokesčio padidėjimo gali išstumti investicijos, įmonių vadovams nusprendžiant pirmiau investuoti į įrenginius ar patalpas nei į darbo jėgos atlygį.
Statistikos departamento teigimu, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,1 proc., t. y. 0,1 proc. punkto didesnis nei paskutinįjį 2012 m. ketvirtį. Šį nedidelį pokytį galima pagrįsti sezoniniais dėsningumais, teigia SEB banko analitikė.
Kilstelėjus MMA, anot jos, išaugo dirbančiųjų ne visą darbo dieną skaičius, taip siekiant išvengti darbo jėgos sąnaudų padidėjimo: palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, dirbančių ne visą darbo dieną dalis pakilo nuo 9,4 proc. iki 10,0 proc., tačiau ji buvo labai panaši kaip 2012 m. pradžioje ir kol kas išliko Lietuvos ekonomikai įprastose ribose. Todėl MMA padidinimo iki 1000 litų neigiama įtaka užimtumui pirmąjį ketvirtį nebuvo itin ryški.
V. Tauraitė, atsižvelgusi į dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją ir užsienio rinkų klimatą, patvirtina SEB banko kovo mėnesio prognozes, jog paskutinįjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis padidės 4,0 proc., 2014 m. – 4,5 proc.
