Bankas prognozuoja, kad kitais metais ekonomika augs 4 proc. vietoje anksčiau žadėtų 5,5 proc.
SEB bankas nepakeitė šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės (6,5 proc.), tačiau pablogino prognozę 2012 ir 2013 metams. Dabar bankas prognozuoja, kad kitais metais ekonomika augs 4 proc. vietoje anksčiau žadėtų 5,5 proc., o 2013 metais 4,5 proc., o ne 5 proc.
„Šiais metais Lietuvos BVP augimo rodikliui turi teigiamos įtakos žemos palyginamosios 2010 m. bazės veiksnys, kuris jau pradeda blėsti. Ateinančiais metais šalies ekonomikos pokytį iš esmės lems ne statistinės, o fundamentalios priežastys. Būtų neapdairu tvirtinti, kad jos yra besąlygiškai mums palankios“, – teigiama banko analitikų parengtoje makroekonomikos apžvalgoje.
Joje pažymima, kad pastaraisiais mėnesiais ekonomonės ekonominės analizės ir reitingų nustatymo institucijos blogino didžiausių pasaulio valstybių BVP kilimo prognozes, atsižvelgdamos į chronišką priklausomybę nuo skolinimosi tiek šiapus, tiek anapus Atlanto.
„Taupymo režimas vers mažinti viešąsias išlaidas ir investicijas, o tai slopins ir ekonomikos plėtrą. Neramumai finansų rinkoje apsunkins prieigą prie laisvų kredito išteklių, o tai taip pat nepasitarnaus spartesniam BVP augimui“, – teigia analitikai.
Anot jų, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta nepaisant to, kad infliacija suryja esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.
„Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas panašus į judėjimą pora žingsnių pirmyn, pora – į šoną ir žingsnis atgal. Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas, lemia vangesnį vartojimą jau šiandien“, – teigiama apžvalgoje.
Bankas skaičiuoja, kad šių metų liepos mėn. šilumos tiekimo įmonės už dujas mokėjo 1721 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Per metus dujos pabrango penktadaliu, o nuo 2005 m. – daugiau kaip keturgubai.
