„Šefas J.Miltinis sakydavo: 50-ies sulaukusį aktorių ištinka stagnacija, 60-ies – atrofacija, o kas toliau, jis nebesakė. Todėl man teatras iki šiol ir liko neįminta mįslė“, – į žiūrovus sekmadienį jubiliejiniame savo 70-mečio vakare prabilo J.Miltinio dramos teatro aktorius Romas Urvinis. Po spektaklio „Miškais ateina ruduo“ scenoje stovėdamas savo personažo Doveikos drabužiais gėlėmis, dovanomis ir padėkomis apipiltas aktorius bandė rasti per 55 darbo teatre metus nesurastą atsakymą. „Teatras yra liga. Užkrečiama. Ir labai džiaugiuosi, kad jūs, žiūrovai, esate šio užkrato nešiotojai“, – dėkojo R.Urvinis.
Mokytojas, teatro tėvas, geležinis Romas – apie buvusį kolegą kalbėjo pasveikinti atvykęs Seimo narys Julius Dautartas, perdavęs Seimo pirmininko Viktoro Muntiano pasirašytą padėką. Pasak J.Dautarto, didžiausia padėka vis dėlto yra neapčiuopiama ir nematoma – kai kolegos laukia tavojo įvertinimo. „Teatre žmonės dažnai galvoja: o ką Romas pasakys“, – kalbėjo parlamentaras.
Daug metų tyliai, bet ryškiai švietusiai žvaigždei dėkojo apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius, Lietuvos teatro sąjunga, Šiaulių dramos teatro aktoriai, Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, sveikinimus atsiuntė kolegos iš Klaipėdos dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, aktoriaus Donato Banionio šeima.
Originalumu iš sveikintojų būrio išsiskyrė teatro „Menas“ kolektyvas, į sceną įriedėjęs asilo traukiamu vežimu. „Romui nuo romų“, – aktoriui lenkėsi ir, pritardamos gitara, čigoniškas dainas traukė „Meno“ čigonaitės. Romo pasveikinti atvykę romai iš užančio traukė ir jiems derančias dovanas: butelį romo, saldainių su romu ir cigarų. Ir šį kartą čigonaitės neišėjo iš scenos „nepavaražijusios“ jubiliatui. „Kiek širdžių suėdęs ir dar suės! Scenoje. Ir pinigų turėjo, ir ubagu buvo – irgi scenoje. Nusilakstęs ir dar nusilakstys“, – iš rankų linijų R.Urviniui būrė „Meno“ čigonės.
Ir vis dėlto nei čigonių burtai, nei nuoširdūs sveikintojų žodžiai R.Urviniui nepadėjo įminti mįslės, kas yra teatras ir kas yra aktorius. „Per vienus atlaidus manęs toks vyrukas paklausė, kur dirbu. Sakau, aktorius esu. O jis man: ką jau padarysi…“ – iškalbingą dialogą prisiminė jubiliatas. Anot jo, ir iš tiesų čia nieko nepadarysi: teatras buvo ir liks nepagydoma liga.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Algis
Matulionis (dešinėje) juokais prisipažino, jog dėl R.Urvinio jubiliejaus sąjunga
priėmė pataisą: prie „vokelio“ įteikti ir padėką.
