Panevėžio priemiesčio, Šilagalio, gyventojai sinoptikų prognozes seka ne tik tam, kad žinotų, kuo apsivilkti, bet ir tam, kad įsitikintų, ar prieš einant į užsiėmimus kaimo kultūros centre reikia pasiimti kibirus. Lietingomis dienomis jie labai praverčia, kitaip salėje ir kitose patalpose gali prisemti batus.
Folkloro kolektyvo „Šarma“ nariai repetuoja mažos salės kamputyje, kur ant galvų nebėga vanduo. U. Mikaliūno nuotr..
Pro kiaurą pastato stogą vanduo bėga į pirmą aukštą, kuriame įkurtas kultūros centras, bendruomenės salytė, biblioteka, medicinos punktas. Kas darosi antrame aukšte, galima tik spėti – jis privatizuotas ir priklauso keliems savininkams. Šio aukšto patalpos tuščios.
Praėjusį sekmadienį visą dieną merkus lietui ir jam nesiliovus šios savaitės pradžioje, Šilagalio kultūros centrą ėmė semti vanduo. Žmonės, kaip visuomet, ant grindų pristatė tuščių kibirų, tačiau vis tiek braidė po balas.
Pirmadienį nedidelėje bendruomenės salytėje repetuoti susirinkę folkloro ansamblio „Šarma“ nariai spietėsi kampe, kur sausiau. Kitur ant grindų ir stalų telkšojo vanduo.
„Va, tokiomis sąlygomis jau daug metų repetuojame. Toliau nuo miesto kultūros centrai sutvarkyti, o mūsų priemiestyje visiškai apleistas“, – skundėsi ansamblio dalyvis Algis Čeponis.
„Šarmos“ vadovas Jonas Mališauskas teigia, kad esant tokioms sąlygoms sunku normaliai dirbti.
„Žmonės prieš didžiąsias šventes čia ateina ir pagiedoti, netrukus gegužės pamaldų giesmės prasidės. Kai ant galvų bėga vanduo, sunku susikaupti“, – kalbėjo jis.
Ansamblio dalyviai juokauja, kad iš rajono valdžios nepavykus išmelsti stogo remonto, riekės pradėti melsti iš Dievo.
Primena gilų sovietmetį
Šilagalio kultūros centre, be folkloro ansamblio, yra ir daugiau kolektyvų: varinių pučiamųjų orkestras „Sklepučini“, jaunimo orkestras, dramos, dailės būreliai. Čia rengiama tradicinė Šilagalio kraštiečių šventė, festivalis „Provincijos dūdos“. Vadinamoji aktų salė, kurioje jie repetuoja, virsta negiliu baseinu – paskęsti grėsmės nėra, bet kojas sušlapsi. Seniai remonto nemačiusi salė, gilų sovietmetį menantys baldai – tokioje aplinkoje repetuojantys saviveiklininkai garsina Panevėžio rajoną.
Tokioje salėje fizinės kultūros mėgėjai rizikuoja susižaloti, tačiau vis tiek ateina sportuoti.
Sunku patikėti, kad senoje, šlapiomis sienomis, atšokusiomis grindų lentomis sporto salėje jaunimas dar susirenka pažaisti krepšinį.
Skurdžioje bibliotekoje šlapiuoja tik sienos, bibliotekininkas džiaugiasi, kad vanduo nebėga ant knygų.
Šilagalio kultūros centro direktorius Vilmantas Vapsva sako, kad rajono Savivaldybė puikiai žino situaciją – jos ne kartą buvo prašoma pinigų bent jau stogui sutvarkyti.
„Kiek žinau, Šilagalio kultūros centro pastatui renovuoti prašyta pinigų iš Valstybės investicijų programos, tačiau negauta. Šiemet mes labai prašome paremontuoti stogą, nes tokiomis sąlygomis labai sunku dirbti“, – „Sekundei“ tvirtino V. Vapsva.
Prašys prisidėti pastato savininkus
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis patvirtino, kad ir ankstesniais metais, ir šiemet Šilagalio kultūros centro kapitaliniam remontui pinigų prašyta iš Kultūros ministerijos, tiksliau – Valstybės investicijų programos (VIP). Ankstesniais metais negauta, šįmet – nežinia.
Direktoriaus teigimu, visam pastatui suremontuoti reikėtų apie 740 tūkst. eurų. Tikėtis iš karto gauti tokią sumą nerealu, geriausiu atveju galima svajoti apie tęstinį remontą.
Aktų salėje šilagaliečiai sustato kibirus, tačiau ant grindų vis tiek telkšo balos. U. Mikaliūno nuotr..
Panevėžio rajono savivaldybė, anot jo, savo biudžeto lėšomis neturi galimybių remontuoti Šilagalio kultūros namų. Šiemet planuojama tik sutvarkyti stogą, kad į vidų nebėgtų vanduo. Gegužės 12 dieną posėdžiausiančiai rajono Tarybai bus siūloma stogui remontuoti iš biudžeto skirti 5,5 tūkst. eurų. Tačiau šios sumos neužteks, Savivaldybė tikisi, kad prisidės antro aukšto savininkai.
Beje, rajonas turėjo planų iš jų nupirkti antrą aukštą ir jame įrengti garsaus dailininko Stasio Eidrigevičiaus galeriją, surengti tradicinį kasmetį pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalį „Provincijos dūdos“ bei kasmetę kraštiečių šventę. Tačiau, E. Lunskio žiniomis, du iš trijų patalpų savininkų nesutiko parduoti.
Direktorius neneigia, kad tai, jog pastatas, kuriame įkurtas Šilagalio kultūros centras, priklauso ir privatiems savininkams, apsunkina jo renovacijos problemos sprendimą.
Tebelaukia savo eilės
Savivaldybė planavo išpirkti antrą aukštą ir jame įkurti žinomo dailininko S. Eidrigevičiaus galeriją, bet nepavyko susitarti su savininkais.
Panevėžio rajono savivaldybė iš VIP programos prašo pinigų ir Krekenavos bei Naujamiesčio kultūros centrams remontuoti.
Pasak direktoriaus, metų pradžioje gauta informacija, jog Krekenavos kultūros centro pastatas avarinės būklės, tačiau atlikus ekspertizę esą paaiškėjo: nėra taip, kad būtų nebesaugu žmonėms.
„Užrakinti ir bėgti dar nereikia, bet sąlygos labai blogos. 1970 metais statytas pastatas buvo truputį paremontuojamas. Tik neseniai tvarkant miestelio aikštę buvo pakeisti kultūros pastato langai ir stogo skarda. Mums vanduo ant galvos nebėga, bet pastato būklė labai prasta. Pamatai nusėdę, viduje sienos suskilusios, apsilupusios, tamsu. 350 vietų žiūrovų salėje nedega daug lempų. Žiemą žiūrovai su paltais sėdi. Išjungus šildymą ir dabar labai šalta. Tėvai nebenori leisti vaikų į užsiėmimus“, – „Sekundei“ pasakojo Krekenavos kultūros centro, turinčio septynis meno kolektyvus, iš kurių keturi yra vaikų, direktorė Miranda Vaitkevičienė.
Pasak jos, tokiomis sąlygomis ir patiems sunku dirbti, ir gėda į svečius kviestis kolektyvus.
Panevėžio rajono savivaldybėje yra 12 kultūros centrų su padaliniais, iš viso per 30 pastatų. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos rajonas renovavo kelis mažesnius – Liūdynės, Tiltagalių – kultūros centrus, o didesnieji tebelaukia savo eilės.
Inga SMALSKIENĖ
