Didžiųjų partijų kandidatų į Seimą sąrašuose – trečdalis ir daugiau politikų, prieš pusantrų metų užėmusių tarybos narių kėdes savivaldybėse.
Spalio mėnesį rengiamuose rinkimuose dalyvausiančios partijos galutinius kandidatų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti iki rugpjūčio 10 d., tačiau didžioji dalis partijų jau yra paskelbusios daugumą kandidatų.
Darbo partijoje iš 71 kandidato, Seimo rinkimuose besirungsiančio vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose, 30 jau dirba įvairių savivaldybių tarybose. Jeigu visi jie išeitų į Seimą, tarybose pasikeistų beveik penktadalis Darbo partijos atstovų. „Tvarka ir teisingumas“ į Seimo rinkimus siunčia 62 tarybos narius iš 155, iš viso Seimo rinkimuose dalyvaus 171 politikas.
Daugiausia vietų savivaldybėse – 328 – iškovojusi Socialdemokratų partija yra patvirtinusi 152 kandidatus į Seimą, iš kurių 44 yra savivaldybių tarybų nariai. Iš 154 kandidatuojančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų 49 darbuojasi aukščiausiame savivaldybių valdymo organe. Ši partija savivaldybių tarybose turi 147 vietas.
Kiek kuklesnį savivaldos politikų skaičių į Seimo rinkimus siunčia liberalios jėgos. Štai Liberalų ir centro sąjunga dabartiniame sąraše iš 179 kandidatų įrašė 32 tarybų narius. Šiuo metu liberalcentristams priklauso 126 vietos savivaldose. Liberalų sąjūdžio gretose iš 170 patvirtintų kandidatų dalyvaus 40 tarybų narių. Iš viso partija jų turi 98.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kol kas yra patvirtinę 64 kandidatus, iš kurių 16 jau darbuojasi savivaldose.
Sako, kad ateina pasimokę
Partijų atstovai vieningai aiškina, kad tokia praktika nėra ydinga, mat renkant savivaldybių tarybų narius pagal proporcinę rinkimų sistemą išreiškiamas pasitikėjimas partija, o ne atskirais kandidatais. O šie jau spėjo pagrįsti rinkėjų pasitikėjimą ir gali žengti į plačiąją politiką.
TS-LKD rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna mato tik privalumus, kuomet savivaldose pabuvę politikai žengia į Seimą: „Taip atsinaujina pati savivaldos valdžios institucija, nes išrinktų į Seimą vietas užima kiti partijos nariai. Nereikėtų sakyti, kad taip sužlugdomas rinkėjų pasitikėjimas, netęsiami darbai – piliečių interesams atstovauja ne atskiri politikai, o frakcijos, užtikrinančios duotų pažadų įgyvendinimą.“
Panašiai kalba ir Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. Anot jo, į Seimą trokštantys patekti savivaldų politikai tik siekia aukštesnių karjeros pakopų: „Darbas savivaldybėse – tam tikras pradžiamokslis. Aš kaip tik sakyčiau, jog į Seimą reikėtų leisti kandidatuoti tik tiems, kurie jau turi darbo patirties mažesnėse valdžios institucijose – savivaldybėse. Tokie žmonės jau nutuokia, kaip priimami sprendimai, kaip atstovaujama rinkėjams, kaip galiausiai sudaromas biudžetas.“
Savivaldybių tarybų nariai dažniausiai atsiduria vienmandačių apygardų kandidatų sąrašuose. Anot Darbo partijos rinkimų štabo vadovo Vytauto Gapšio, savivaldoje aktyviai veikiantys partijos nariai – privalumas prieš konkurentus, nes tarybų atstovų darbai labiau matomi nei partijų būstinės veikla, šalia veikiantys politikai labiau imponuoja nei sėdintys Seime.
Riboti galimybes savivaldos atstovams patekti į parlamentą nėra galimybių – bet kokie draudimai nusižengtų Konstitucijoje įtvirtintai teisei dalyvauti rinkimuose. Tačiau IQ politikos redaktorius politologas Tomas Janeliūnas mano, kad partijų sąrašuose mirgančios savivaldos politikų pavardės simbolizuoja politinės moralės trūkumą: „Klausimas tas, ar rinkėjai nėra apgaudinėjami, jei praėjus metams su trupučiu meti vienus darbus ir žadi atlikti kitus, aiškini, kad esi vertas kitos, aukštesnės pozicijos.“
