Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vis dar deramasi dėl koalicijų savivaldybių tarybose.
Kas užims mero kėdę, kol kas aišku tik Šiauliuose. Kiti didieji miestai vis dar laukia pirmųjų savivaldybės tarybos posėdžių, kuriuose turės paaiškėti galutinė valdančiosios koalicijos sudėtis.
Vilniuje į mero postą siūlomas „Tvarkos ir teisingumo“ narys, Seimo narys Almantas Petkus. Dėl to susitarė europarlamentarai Rolandas Paksas ir Valdemaras Tomaševsis, partijų „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ lyderiai. Tuo tarpu daugiausia, net 12 mandatų surinkusiai Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijai kol kas nepavyksta rasti partnerių.
Visai realu, kad Vilniuje bus sudaryta koalicija tarp keturių partijų: jau susitarusių V. Tomaševskio bloko ir „tvarkiečių“, taip pat Darbo partijos ir dabar Vilniaus miesto vairą savo rankose laikančių Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. Viskas galutinai paaiškės per pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį balandžio 19 dieną.
Tiesa, rinkimuose neprastai pasirodžiusiems konservatoriams norisi išlaikyti sostinės mero postą savo rankose. „Manome, kad Vilniuje mūsų meras yra pats tinkamiausias. Mūsų pasiūlymai tiek dėl šilumos ūkio pertvarkos, tiek dėl dėmesio kultūrai ir švietimui, tiek dėl Vilniaus finansinių problemų sprendimo susilaukė nemažai partnerių Vilniaus miesto savivaldybėje paramos, ir aš tikiu, kad dėl to bus susitarta“, – sakė partijos lyderis, premjeras Andrius Kubilius.
Kauną susigrąžins konservatoriai
Kaune daugiausia mandatų surinkusiems konservatoriams pavyko pasiekti kompromisinį susitarimą, kuris leis išlaikyti valdžią, dalinantis mero postu su „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Koalicijos sutartis buvo pasirašyta tarp TS-LKD, „Jaunosios Lietuvos“ ir „tvarkiečių“, kurių atstovė Aušra Ručienė taps pirmąja moterimi, užimsiančia laikinosios sostinės merės pareigas.
„Pasirinktas toks variantas, kad pradžioje mero postą užims A. Ručienė, Andrius Kupčinskas bus vicemeras, o po dvejų metų bus vykdoma politinė rotacija kaip ir Europos Parlamente, ir tomis pozicijomis bus susikeičiama“, – kalbėjo dėl kompromiso Kaune pernelyg nenusiminęs A. Kubilius. Pirmasis tarybos posėdis čia įvyks balandžio 14 dieną.
Nors dalybos atrodo ir nelygios, nes konservatoriai surinko trigubai daugiau mandatų nei „Tvarka ir teisingumas“, viską nulėmė koalicijos „Vieningas Kaunas“ bandymas sudaryti koaliciją, kuri būtų apskritai išstūmusi konservatorius į opoziciją. Konservatoriai sugebėjo išardyti verslininko Visvaldo Matijošaičio, kuris jau regėjo save mero kėdėje, suburtą koaliciją.
Klaipėda išliks liberali
Klaipėdoje daugiausia, septynis mandatus surinko Liberalų sąjūdis, tad šios partijos narys Vytautas Grubliauskas greičiausiai ir užims mero postą. Balsavimas balandžio 12 dieną parodys, ar Kongo pravarde žinomas džiazo muzikantas pakeis jau trečią kadenciją mero kėdėje sėdintį Liberalų ir centro sąjungos atstovą Rimantą Taraškevičių.
Valdančiąją koaliciją uostamiestyje sudarys abi liberalų partijos, rusų aljansas, socialdemokratai ir netikėtai savo nuomonę pakeitę „tvarkiečiai“.
Šiauliuose nugalėjo socialdemokratai
Antradienį jau paaiškėjo, kas tapo ketvirtojo pagal dydį Lietuvos miesto meru. Išstūmęs iš posto liberalcentristą Genadijų Mikšį, Šiaulių mero kėdę užėmė socialdemokratas Justinas Sartauskas. Valdančiąją koaliciją kartu su „socdemais“ šiame mieste sudarė „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, TS-LKD bei liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų atstovai.
Panevėžyje – konservatoriai už borto
Panevėžyje, skirtingai nei Kaune, visgi išsipildė konservatoriams nepalankus scenarijus. Nors ir gavę daugiausia, devynis mandatus, jie buvo palikti už borto. Valdančiąją koaliciją čia sudarė socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Meru siūlomas socialdemokratų, išokvojusių septynis mandatus, lyderis Povilas Vadopolas. Kaip ir Klaipėdoje, meras Panevėžyje turėtų būti renkamas balandžio 12 d.
