2002 m. įkurtame Klaipėdos LEZ veikia 20 investuotojų.
Šalies savivaldybės per šį mėnesį turi apsispręsti, ar pritarti Ūkio ministerijos siūlymui pramonės parkus paversti laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ). Kai kuriose savivaldybėse į pirmuosius posėdžius susirinkę valdininkai ir verslininkai į naujovę žvelgia atsargiai. Ypač LEZ nauda abejonių kelia tiems miestams, kurių pramonės parkuose veiklą jau pradeda investuotojai.
Ūkio ministerija (ŪM) LEZ statusą siūlo suteikti šešių savivaldybių – Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių – pramonės parkams. Dabar Lietuvoje veikia dvi LEZ – Kaune ir Klaipėdoje. Šiose zonose įsikūrusios įmonės šešeriems metams visiškai atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Dar dešimčiai metų pelno mokesčio tarifas sumažinamas 50 procentų.
Panevėžio savivaldybės taryba viena pirmųjų palaimino siūlymą miesto pramonės parko statusą pakeisti į LEZ. Tačiau kitos savivaldybės į tai žvelgia atsargiau. Šią savaitę Alytaus savivaldybėje surengtame pasitarime dalyvavę valdininkai ir verslininkai svarstė, kad verslui daugiau privalumų yra pramonės parkuose, nei LEZ.
Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentės Dalios Matukienės nuomone, smulkiajam ir vidutiniam verslui kur kas patrauklesnės yra pramonės parkuose siūlomos sąlygos.
„LEZ esanti įmonė niekada negalės išsipirkti tos žemės, kurioje ji veikia. Todėl didžiules sumas tektų pakloti tik už žemės nuomą. Pramonės parkuose leidžiama ilgainiui žemę išsipirkti. LEZ nematau ir didelių mokestinių lengvatų. Šiose zonose veikiančios įmonės bus atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bet Alytaus pramonės parke savivaldybė ir taip penkeriems metams visai atleidžia nuo šio mokesčio“, – sakė D. Matukienė.
LEZ nebus pavaldžios savivaldybėms, kaip kad pramonės parkai: jas turės valdyti operatoriai, kuriems išrinkti bus skelbiami tarptautiniai konkursai. D. Matukienės nuomone, tai taip pat kelia grėsmę ilgalaikiam investuotojų pasitikėjimui.
„Viena, kai ekonominę zoną ar pramonės parką valdo savivaldybė, ir visai kas kita, kai už jį atsakinga kokia nors įmonė. Investuotojams, manau, taip pat patrauklesnis būtų savivaldybės atsakomybės variantas“, – svarstė D. Matukienė.
Investuotojų perspektyvos nežavi
Norą dirbti Alytaus pramonės parke iki šiol yra pareiškę keturi investuotojai. Su trimis iš jų jau pasirašytos sutartys dėl žemės nuomos. Šios įmonės jau yra pasidalijusios apie pusę Alytaus pramonės parko.
Tačiau kol kas nėra aišku, kas jų laukia, jei pramonės parkus bus nutarta paversti į LEZ. Alytaus savivaldybės investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė teigė, kad kol kas tokia perspektyva investuotojų pernelyg nežavi.
Savivaldybės ir ŪM atstovai jau aptarė, kad pramonės parke veikti planuojančios įmonės galėtų pasirašyti sutartį su LEZ ir susitarti dėl mokestinių lengvatų. Tačiau pelno mokesčių lengvatos šioms įmonėms būtų taikomos tik nuo sutarties su LEZ pasirašymo dienos. Tai reiškia, kad iki to laiko investuotos lėšos nebus įskaičiuojamos į lengvatai būtiną sumą. Tam, kad įmonei būtų taikoma pelno mokesčio lengvata, ji turi būti investavusi LEZ milijoną eurų.
„Iš dalies tokia tvarka reikštų investicijų stabdymą. Kaip tik vakar kalbėjome apie šias galimybes su vienais pramonės parko investuotojais. Jų tokia perspektyva tikrai nežavi. O žemės nuomos mokesčio lengvatas savivaldybė investuotojams ir taip taiko“, – sakė I. Baliukynienė.
Pasak jos, pramonės parke veiksiančios įmonės turės teisę nepasirašyti sutarties su LEZ, bet tada negalės siekti ir šiai zonai teikiamų privilegijų.
Šiaulių savivaldybė taip pat po kelių savaičių turės nuspręsti, ar Šiaulių pramonės parke steigti LEZ. Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kaščionytė teigė, jog kol kas tokiam sprendimui linkstama pritarti. Tačiau šiauliečiai taip pat nežino, kas laukia pramonės parke planuojančių veikti įmonių.
Sutartys dėl veiklos Šiaulių pramonės parke jau pasirašytos su įmonėmis „Saldos prekyba“ ir „Lietmeta“, o pastaroji jau pradėjo ir statybos darbus. Pasak I. Kaščionytės, galimybe investuoti pramonės parke aktyviai domisi dar trys bendrovės.
„Investuotojams jokiomis aplinkybėmis negali blogėti veiklos sąlygos, numatytos sutartyse. Su „Lietmeta“ esame sutarę, kad jie į hektarą pramonės parke investuos po 4 milijonus litų. Dėl to įmonė dešimčiai metų bus atleidžiama nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Tokie mūsų sutarties įsipareigojimai, kuriuos mes privalome vykdyti“, – teigė I. Kaščionytė.
Padeda įsikurti
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius sako, kad mokestinės lengvatos yra didžiausias ir bene vienintelis LEZ privalumas. Dar vienu privalumu galima laikyti tai, kad LEZ operatoriai paprastai padeda įmonėms įsikurti šiose zonose.
„Nuo konkrečios įmonės atvejo, jos veiklos modelio priklauso, kiek jai LEZ gali būti naudinga. Taip pat yra ir su užsienio investuotojais. Vieni renkasi investuoti LEZ, kitiems patrauklesni kitokia aplinka. LEZ tikrai nėra panacėja. Tačiau atvejų, kai šios ekonominės zonos padeda pritraukti kai kurias įmones, yra“, – teigė M. Nocius.
Jei visos savivaldybės pritars LEZ steigimui, šių zonų plotas Lietuvoje padidės 600 hektarų. Dabar bendras Kauno ir Klaipėdos LEZ plotas siekia beveik 950 hektarų. ŪM teigimu, LEZ galėtų išjudinti kai kuriose savivaldybėse visiškai apmirusią pramonės parkų veiklą. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybėje pramonės parko steigimas nepajudėjęs iš vietos.
