Sumanė filtruoti informaciją
Į korupcijos skandalą ir skolas įklimpusi Panevėžio miesto
savivaldybės administracija pasišovė bet kokiomis priemonėmis gerinti įvaizdį,
visuomenei pateikti tik teigiamą informaciją ir taip išvengti kritikos.
Neseniai vykusiame posėdyje miesto savivaldybės administracijos
direktorius Stasys Karčinskas, priklausantis Rolando Pakso partijai Tvarka ir
teisingumas, valdininkams įsakė nebendrauti su žurnalistais, o visus atsakymus
derinti tik per Ryšių su visuomene skyrių.
Nors S.Karčinskas neigia, kad tokie Savivaldybės vadovų
veiksmai kilo dėl žiniasklaidos paviešintų faktų apie skolas ir korupcijos
skandalą, tačiau būtent po šių įvykių savivaldybės administracijos vadovai ėmėsi
riboti laisvą žodį jiems pavaldžiose įstaigose ir bendrovėse.
Baimindamiesi nuobaudų ir nenorintys viešai kalbėti
Savivaldybės specialistai naująjį įsakymą vadina stalinistiniu ir stebisi –
panašių sprendimų nepamena per visą darbo laiką. Situacija Savivaldybėje jau
lyginama su sovietmečiu, kai visa informacija buvo pateikiama tik griežtai ją
perfiltravus.
„Sekundės“ žurnalistai, patikrinę valdininkų teiginius,
įsitikino, kad jie nėra laužti iš piršto. Pradėjus domėtis miesto ekonominiais
ir aplinkosaugos klausimais, laukė pasiūlymas bendrauti per Ryšių su visuomene
skyrių.
„Kalbėkite su politikais. Būna taip, kad mes pakomentuojame, o
jūs ne tokią informaciją pateikiate. Mums siūlo jus nukreipti bendrauti per
Ryšių su visuomene skyrių. Nevelkite mūsų į politiką. Jei informaciją
paskleisite, mums gali baigtis liūdnai. Taryba gali nepatvirtinti šio klausimo“,
– apie verslo liudijimų kainų mažinimą Panevėžyje atsisakė komentuoti Ekonomikos
ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka. Norėję likti nežinomi,
Savivaldybės valdininkai tvirtino, kad jiems įsakyta nereikšti savo nuomonės ir
nebendrauti su žurnalistais, o viską derinti. Nepalikta net galimybė į
žurnalistų klausimus atsakyti raštu, nors tai numato įstatymai.
Renkant informaciją apie Nevėžio taršą, noriai bendravęs
aplinkosaugos specialistas Valdas Mačikėnas, sužinojęs, kad perduotos žinios
gali būti paskelbtos spaudoje, paprašė jo nuomonės neviešinti.
„Negaliu komentuoti, reikia bendrauti per Ryšių su visuomene
skyrių, jie nurodo, ką galiu sakyti, o ko – ne. Tos informacijos jums pateikti
negaliu. Jei parašysite, aš su jumis ateityje nebegalėsiu bendrauti“, – teigė
V.Mačikėnas.
Savivaldybę prilygino su STT
Pirmi bandymai susisiekti su S.Karčinsku telefonu baigėsi
nesėkme. Tarsi patvirtindama, kad Savivaldybėje pradėjo galioti naujos
taisyklės, jo sekretorė patarė kreiptis į Ryšių su visuomene skyrių. Vėliau
administracijos direktorių pavyko rasti jo darbo kabinete.
Pagrindiniu S.Karčinsko teiginiu, pateisinančiu draudimą
valdininkams bendrauti su žiniasklaida, tapo „Sekundės“ straipsnis apie prastą
Savivaldybės finansinę padėtį ir jos įmonių skolas „Sodrai“.
„Pabrėžiau, kad straipsnyje nebūtų parašyta, jog Savivaldybės
sąskaitos yra areštuotos, ir tai pasakiau prie dviejų liudininkų. Prašiau, kad
taip būtų neparašyta, nes tai yra dezinformacija. Tai yra pinigų pervedimo
pirmumas „Sodrai“. Tačiau dienraštyje buvo parašyta, kad sąskaitos areštuotos.
Mes susiduriame su dezinformacija, o geranoriškas prašymas paneigti ją baigiasi
nesėkme“, – dienraštį melu kaltino S.Karčinskas.
Tačiau administracijos direktoriaus žodžiai primena bandymą
išsisukti nuo atsakomybės už tai, ką yra viešai pasakęs žurnalistams, nes
„Sekundės“ straipsnyje nė žodžiu neužsiminta apie visų Savivaldybės sąskaitų
areštą, tik teigiama, kad Savivaldybei buvo pritaikyti finansiniai apribojimai –
apribota Savivaldybės įmonių galimybė disponuoti savo lėšomis. Tokią pat
informaciją tą pačią dieną išspausdino ir dar vienas dienraštis. Vėliau ramiu
veidu S.Karčinskas savo vadovaujamą Savivaldybės administraciją ėmė lyginti su
Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Su kuo bendraujate skambindamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą?
Su viešųjų ryšių skyriumi, jei yra toks, vadinasi, jo specialistai turi atlikti
savo darbą“, – tikino administracijos vadovas.
Tačiau mokydamas žurnalistus S.Karčinskas užmiršo, kad
Panevėžio miesto savivaldybės administracija yra vieša įstaiga ir apie čia
priimamus sprendimus turi teisę žinoti kiekvienas panevėžietis.
Valdininkai kalbės?
Situaciją ėmėsi švelninti Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Irma Gritėnienė. Ji teigė, kad įsakymo nebendrauti su žurnalistais nėra,
valdininkai tik prašomi apie tai pranešti, kad žmonių nepasiektų neparengti ir
nekompetentingi atsakymai.
„Norime, kad Savivaldybės specialistai reikštų nuomonę tik apie
tą sritį, kurioje jie dirba, ir nereikštų nuomonės ar pozicijos apie veiklą,
kuri jam nepriklauso. Tai, pavyzdžiui, gali būti politinis požiūris, o kai kurie
Savivaldybės specialistai ta informacija pasinaudoja ir manipuliuoja
atsisakydami bendrauti su žurnalistais. Nėra taisyklės, kuri draustų bendrauti
su žiniasklaida, mes tik prašome, kad bendraujant su respublikiniais
dienraščiais būtume informuoti, kad būtų bendraujama jų kompetencijos ribose“, –
tvirtino I.Gritėnienė.
Panevėžio miesto savivaldybės valdininkų paaiškinimais galima
suabejoti, nes jie prieštaringi. Taip pat nėra aiškiai nustatyta, kas yra
nekompetentinga informacija ir nuomonė, kurios valdininkai negali pateikti
žurnalistams.
Iškyla grėsmė, kad bet koks panevėžiečiams svarbus klausimas,
norint pagerinti Savivaldybės įvaizdį, gali būti nutylėtas, o tarnautojas,
panoręs atskleisti negeroves, gali būti baudžiamas ar jam sudaromos
nepakenčiamos darbo sąlygos.
Sprendimai stebina opoziciją
Panevėžio konservatorių lyderį Vidmantą Urboną Savivaldybės
administracijos sprendimas taip pat nustebino. Opozicijai vadovaujantis
V.Urbonas neslėpė, kad per praėjusią kadenciją, kai miestą valdė konservatoriai,
santykiai su žiniasklaida buvo įtempti, tačiau tuometė valdžia nesiėmė radikalių
priemonių, kad būtų pažabota iš valdininkų lūpų sklindanti informacija.
„Tai – sovietmečio laikai, kai, norint gauti informaciją, buvo
reikalaujama leidimų. Valdininkai ar politikai yra vieši asmenys, jie privalo
bendrauti ir nedaryti jokių kliūčių. Jei valdininkai užsiėmę, galima bendrauti
raštu, bet aš regiu kitą problemą – valdžia nežino, ką atsakyti, yra
nekompetentinga daugeliu klausimų“, – stebėjosi V.Urbonas.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 15 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
