Makabriškas biudžetas
Bent trys uždarytos kultūros įstaigos, numarinti sporto klubai,
dar ilgiau nemokamai atostogaujantys ne tik biudžetinių įstaigų vadovai, bet ir
tik minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai, augantis nedarbas ir mažėjančios
įplaukos į iždą. Tokius 2010-uosius Panevėžiui pranašauja šių metų finansines
gaires brėžiantys Savivaldybės specialistai.
Praėjusius metus pradėjusi triukšmingai pūsdama Užgavėnių
švilpynes, Aukštaitijos sostinė į 2010-uosius įžengė nunarinusi galvą.
Miestas gyvena be mero, be administracijos direktoriaus,
Savivaldybę slegia dešimtis milijonų litų siekiančios skolos, biudžetinėse
įstaigose atlyginimų klausimas – dažniausiai diskutuojama ir daugiausia nerimo
kelianti tema, nustūmusi į antrą planą miesto ūkio ir politikos reikalus.
Praėjusių metų biudžetą Savivaldybės vadovai buvo pakrikštiję
išgyvenimo vardu, o šiųmečiam turėtų ieškoti makabriško pavadinimo.
Finansų ministerija 2010-iesiems Panevėžio savivaldybei
apskaičiavo 186 mln. Lt biudžetą. Savivaldybė tikisi iš įvairių šaltinių dar
surinkti bent porą dešimčių milijonų ir skaičiuoja, kad šiemet Panevėžys gyvens
iš 200 mln. Lt, tai yra 30 mln. Lt mažiau, nei buvo suplanuota.
Gerų naujienų nėra
Kaip ir kasmet, pagrindiniu Savivaldybės pajamų šaltiniu
išlieka surenkamas gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi, kuo daugiau panevėžiečių
turės darbą, tuo daugiau sumokės mokesčių, tad turtingesnis bus miesto iždas.
Tačiau per 2009-uosius dėl išaugusio nedarbo ir nesurenkamų mokesčių į
Savivaldybės iždą neįplaukė beveik 30 mln. Lt planuotų lėšų.
„Seimo pozicija sunkinti sąlygas verslui lėmė įmonių bankrotus,
išaugusį nedarbą, nesurinktą gyventojų pajamų mokestį. Savivaldybei negauti 30
mln. Lt – didelė suma. Stengėmės pirmiausia išmokėti atlyginimus, atsiskaityti
su „Sodra“, o kitoms reikmėms lėšų pritrūko. Jei šiemet nedarbas dar augs,
prognozės labai liūdnos“, – „Sekundei“ teigė laikinoji Savivaldybės
administracijos direktorė Janina Gaidžiūnaitė.
Už miesto ūkio tvarkymą savo įmonėms Savivaldybė skolinga apie
7 mln. Lt, šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“ – apie 6 mln. Lt, merijos
pečius slegia paskolos bankams. O į miesto iždą surenkamų mokesčių šiemet gali
dar labiau mažėti.
Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje tik
augs: nuo sausio pradžioje užfiksuoto 12,5 proc. gali šoktelėti iki 20 proc.,
tai yra darbo neturės kas penktas darbingo amžiaus šalies gyventojas. Panevėžio
darbo biržos prognozės taip pat nedžiugina: bent jau per pirmąjį metų ketvirtį
Aukštaitijos sostinėje nedarbo lygis nuo 15,4 proc. šoktelės iki 16,9 proc.
Taupys ir pardavinės
Savivaldybės 2010-ųjų biudžetą pradėję dėlioti laikinieji
miesto vadovai susiėmę už galvų.
„Tai yra baisu. Savivaldybės įstaigos, išvydusios šių metų
skaičius, irgi šokiruotos“, – teigė laikinasis Panevėžio meras Ramūnas Vyžintas.
Miesto vadovas mato tris būdus, kaip Aukštaitijos sostinei
išgyventi sunkmetį: taupyti, parduoti Savivaldybės turtą ir kurti naujas darbo
vietas.
Sutaupyti biudžetą planuojama apie 15 proc. mažinant ūkio
išlaidas, 10 proc. kerpant darbo užmokesčio fondą.
„Įstaigų vadovai patys turės žiūrėti, kaip išgyventi, ne
Savivaldybė sugalvos, ką jiems daryti“, – mano laikinasis miesto meras.
R.Vyžinto nuomone, Savivaldybės iždą būtų įmanoma papildyti
pardavus bent 3–4 objektus, tačiau didžiausios viltys siejamos su paspirtimi
Panevėžio regiono verslui turinčiu tapti pramonės parku.
„Ne karas, ne badas, ne maras – turėsim išgyventi“, – tikisi
R.Vyžintas.
Laukinės konkurencijos metai
Laikinojo mero argumentai, kad dar ne karas, ne badas ir ne
maras, specialistų, kurie turės išgyventi esant sumažintam finansavimui,
nepaguodžia.
Dešimt Savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų šiemet bus
priverstos suktis su 5,9 mln. Lt, šventėms ir renginiams numatyta apie 300
tūkst. Lt.
Vadinasi, kultūrai skirta bent trečdaliu mažiau pinigų, nei
buvo pernai.
„Neįsivaizduoju, net nesuvokiu, kaip kultūros įstaigos
išsilaikys. Aš pati sutrikusi. Finansavimo sumažinimas 32 proc. reiškia, kad
tris iš dešimties kultūros įstaigų reikia uždaryti. Pernai vien miesto
gimtadieniui turėjome 100 tūkst. Lt, šiemet tokios sumos turės užtekti visoms
šventėms“, – teigė Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta
Krasauskienė.
Kultūros darbuotojai ir iki šiol negalėjo pasigirti dideliu
uždarbiu. Panevėžio kraštotyros muziejaus vadovo atlyginimas „popieriuje“ siekia
2196 Lt, daugiausia uždirbančių miesto teatro direktorių uždarbis, neatskaičius
mokesčių, – apie 2500 Lt.
Niekada turtingai ir ramiai negyvenusiems kultūros darbuotojams
vedėja pranašauja laukinės konkurencijos metus. Kad išliktų, kultūros įstaigos,
tarsi kokie komerciniai prekybos centrai, kausis dėl kiekvieno lankytojo ir
desperatiškai turės įrodinėti savo reikalingumą miestui. Kas tokioje kovoje
iškels pergalės vėliavas: ar parsidavusieji komercijai, ar išlaikę ambicijas
orientuotis tik į intelektualiąją visuomenės dalį, turbūt nesunku nuspėti.
„Liūdniausia, kad tokie nelengvi metai prognozuojami iki
2013-ųjų. Kultūros įstaigoms kartelė iškeliama labai aukštai. Jos privalės
įrodyti, kad reikalingos miestui, nes kitaip teks užsidaryti“, – mano
L.Krasauskienė.
Sportininkams ruošia dietą
Laidotuvių maršas šiemet gali nuskambėti ne tik Panevėžio
kultūrai, bet ir sportui. Apie penkias dešimtis sporto klubų vienijančiam Kūno
kultūros ir sporto centrui iš Savivaldybės biudžeto žadama atseikėti 4,3 mln.
Lt, tai yra apie milijoną mažiau nei pernai.
„Lėšų trūks beveik visų darbuotojų dviejų mėnesių atlyginimams.
Aptarnaujantis personalas jau dabar dirba tik už minimalų atlyginimą, per
praėjusius metus treneriams ir administracijai du kartus mažintas užmokestis ir
dar teks“, – apie gresiančią dietą perspėja centro direktorius Bronius Pliavga.
Pasak jo, jau dabar panevėžiečius trenerius galima vadinti
unikaliais.
„Mūsų didžiausi varžovai Šiauliai turi 180 trenerių, Klaipėda –
220, o Panevėžys – tik 75, bet kaunamės kaip lygūs su lygiais ir pirmaujam
meistriškumu“, – teigė direktorius.
Savivaldybė numačiusi, kad prekėms ir paslaugoms reikalingas lėšas – apie 410
tūkst. Lt – Sporto centras turi užsidirbti pats. Tokie planai įstaigai panašūs į
valdininkų piktą pokštą.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 12 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Sunkmetis. Elgetos duonos šiemet bus
priverstos paragauti visos biudžetinės įstaigos: nuo Savivaldybės iki
sportininkų.
