Nepigiai atsieinančius maišus žaliosioms atliekoms verčiami pirkti daugiabučių namų pirmininkai tokią tvarką sugalvojusią Savivaldybę grasina užversti lapais.
Savivaldybės užmojai priversti daugiabučius pirkti maišus žaliosioms atliekoms baigėsi šnipštu – mieste dygsta nelegalūs sąvartynai. U. Mikaliūno nuotr.
Nors Savivaldybė deklaruoja nekelianti šiukšlių išvežimo įkainių, gausiai apželdintų mikrorajonų gyventojams tokia maišų politika rudens sezonu išlaidas padidintų net apie 60 euro centų per mėnesį. Pasipiktinę panevėžiečiai perspėja, kad jei už supiltas prie konteinerių lapų krūvas Savivaldybė pradės bausti, jos laukia miestui gėdą užtrauksianti protesto akcija.
Vasaros pradžioje kilus ažiotažui dėl Savivaldybės grasinimų bausti žolę prie buitinių atliekų konteinerių į krūvą verčiančius gyventojus, valdininkai pasiūlė išeitį – daugiabučių bendrijoms įsigyti plastiko maišus žaliosioms atliekoms rinkti.
Vieno tokio 100 litrų talpos maišo, paženklinto Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ logotipu, kaina siekia 0,73 euro.
Savivaldybės sumanymas iš žolės ir lapų padėti užsidirbti šiukšlių vežėjams baigėsi šnipštu. Iš 689 daugiabučių namų bendrijų tokius maišus įsigijo tik 24-ios.
Daugiabučių pirmininkai neslepia nenusiteikę senų ir remonto besišaukiančių namų sąskaita mokėti už lapų išvežimą.
Bendrijų kišenėse – skylės
Vilties g. 26-ojo namo pirmininkė Virgilija Timochina pasakoja už 30 maišų sumokėjusi beveik 22 Eur. Daugiau pirmininkė jų pirkti nebesiruošia, nors aplinką tvarkantis verslininkas įspėjo, kad iki rudens sezono pabaigos lapams išvežti reikėtų dar bene tiek pat.
„Negali namas sau leisti tokios prabangos. Per mėnesį kaupiamųjų lėšų namo reikmėms gyventojai surenka apie 100 Eur. Stengiamės taupyti kiekvieną eurą, nes būtinai reikia tvarkyti aptrupėjusius balkonus. Palikti juos neremontuotus daug pavojingiau nei prie konteinerių suverstą lapų krūvą“, – „Sekundei“ teigė V. Timochina.
Agitacijai pirkti „Panevėžio specialaus autotransporto“ maišus nepasidavusio Vilties g. 26-ojo namo pirmininkė Enrika Vitonienė motyvuoja, jog gyventojai turi kur kas rimtesnių bėdų. Senų medžių supamo 70-ies butų namo aplinką prižiūrintis šlavėjas suskaičiavo, kad vien rugsėjį, spalį ir lapkritį lapams išvežti reikėtų bent 426 maišų po 100 litrų. Bendrijai tai papildomai kainuotų 311 Eur, tai yra po beveik 1,5 Eur butui per mėnesį.
Reidus, kaip mieste laikomasi švaros ir tvarkos, rengiantys Savivaldybės specialistai pripažįsta, jog baudos gresia žaliąsias atliekas išpylusiesiems viešosiose vietose – prie gatvių, parkuose, kitose žaliosiose zonose. Tačiau į prie konteinerių lapus pilančiuosius bus žiūrima atlaidžiai.
Maišai reikalingi ne tik rudenį lapams, bet ir pavasarį, vasarą žolei išvežti. „Nepirkome maišų nė karto. Neturi bendrija tam pinigų“, – motyvuoja E. Vitonienė.
Anot jos, gyventojai namo priežiūrai per mėnesį surenka apie 600 Eur. Pinigai taupomi planuojamai šildymo sistemos rekonstrukcijai. Anot jos, mokėti šlavėjui už lapų ar žolės išvežimą į kitame miesto gale esančias atliekų surinkimo aikšteles irgi ne išeitis.
„Žmones apkrauti dar papildomu šiukšlių maišų mokesčiu būtų labai neteisinga. Teises ir pareigas turi abi pusės, tačiau Panevėžyje kažkodėl daugiabučių bendrijoms galioja tik pareigos – tvarkyti aplinką, kažin kur į kitą miesto galą vežti žolę, lapus arba pirkti maišus, o Savivaldybė pasiliko tik teisę bausti – už ne ten supiltas žaliąsias atliekas, už kelkraštyje pastatytą automobilį, nors kiemai užkimšti“, – piktinasi E. Vitonienė.
Nusiteikę protestuoti
Maišams leisti pinigų nenusiteikę dauguma bendrijų pirmininkų. Jie sutinka, kad kiemuose sugrėbtas žaliąsias atliekas šlavėjai verstų į krūvas prie šiukšlių konteinerių. Jei pačiuptų reidus po miestą rengiančio Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus tikrintojai, už ne vietoje išpiltus lapus grėstų iki 579 Eur bauda. Kol kas piniginės baudos už tokį nusižengimą Savivaldybė nėra skyrusi. Realiai pritaikytos tokios sankcijos grasina tapti postūmiu Panevėžyje surengti protesto akciją.
„Tarp daugiabučių pirmininkų jau kurį laiką girdėti kalbų, kad jei ir toliau spaus pirkti maišus ir skirs baudas, teks vieną dieną visiems suvežti sugrėbtus lapus prie Savivaldybės. Geriau, kad to neprireiktų“, – sako E. Vitonienė.
Įvedė savas taisykles
Panevėžyje 120-ies daugiabučių namų teritorijas tvarkantis individualiosios įmonės savininkas Karolis Brandišauskas apskaičiavo, kad vien gausiai medžiais apsodintame Marijonų mikrorajone rudenį išgabenti lapams reikalinga 3840–4080 maišų po 100 litrų. vadinasi, beveik 3000 Eur iš gyventojų kišenės į „Panevėžio specialaus autotransporto“ sąskaitą.
K. Brandišauskas nė neabejoja, kad bendrijos tiek tikrai nenupirks. Jo nuomone, maišai būtų tinkama išeitis, jei jų kaina būtų prieinamesnė.
„Maišų poreikis namui labai skiriasi priklausomai nuo to, ar daugiabutis naujame, ar sename mikrorajone. Naujuose mikrorajonuose, kur medžių labai nedaug arba jie dar jauni, pakanka ir 50-ies maišų visam sezonui. Senuosiuose, kur medžiams po 50–60 metų, vienam daugiabučiui rudens sezono metu per mėnesį reikia apie 100 maišų. Jiems išleisti beveik 100 Eur bendrijoms yra dideli pinigai. To darbo nedirbantiesiems turbūt sunku situaciją suvokti ir tais skaičiais operuoti, o gal čia yra ir didesnių bėdų“, – nesistebi verslininkas.
K. Brandišauskas nė neslepia, kad jam tenka pažeidinėti Savivaldybės įvestas taisykles. Kartą verslininkas jau sulaukė įspėjimo už prie buitinių atliekų konteinerių vasarą išverstą žolę. Jis bendrijas įspėjęs, jog turinčios du pasirinkimus: arba aprūpinti maišais, arba sumokėti už šlavėją baudą, jei vėl pačiuptų Savivaldybės tikrintojai.
„Jei gausiu baudą, ją prašysiu mokėti namo bendriją, kurios atliekas išverčiau“, – savąsias taisykles įvedė Karolis.
Toli nuo Europos
K. Brandišausko nuomone, anksčiau ar vėliau savivaldybėms teks prisitaikyti prie europinių atliekų tvarkymo standartų ir įsirengti požeminius konteinerius. Modernią požeminių konteinerių sistemą pirmasis Lietuvoje ėmėsi diegti Vilnius. Praėjusių metų pabaigoje pradėti statybos darbai planuojant po žeme įkasti 3400 atliekų konteinerių.
Žaliųjų atliekų tvarkymas, į skirtingas barikadų puses pastatęs panevėžiečius ir vietos valdžią, kitose savivaldybėse sprendžiamas kur kas paprasčiau. Kalvarijoje, turinčioje 5000 gyventojų, prie buitinių atliekų konteinerių pastatyta ir keliolika skirtųjų lapams, žolei ir kitoms žaliosioms atliekoms.
Panevėžyje, kur gyvena beveik 96 tūkst. žmonių, tėra trys vietos, kur gyventojai gali teisėtai atsikratyti žaliosiomis atliekomis: konteineris šalia įvažos į „Panevėžio specialaus autotransporto“ eksploatuojamą didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę Pilėnų g. 43, žaliosios atliekos taip pat nemokamai priimamos dviejose Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro aikštelėse Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse.
Kalvarijoje švaru
Kalvarijos savivaldybės vyriausiasis specialistas gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai Romas Eidukaitis tikina, kad vienintelė jiems kylanti problema dėl žaliųjų atliekų – po laisvadienių prie perpildytų konteinerių iškilusios krūvos.
„Buvo savaitgalis, oras gražus, žmonės tvarkėsi, prinešė tiek atliekų, kad nebetilpo į konteinerius, tai prikrovė šalia. Turbūt tų keliolikos konteinerių rudens sezonui per mažai“, – „Sekundei“ teigė R. Eidukaitis.
Anot jo, konteinerius žaliosioms atliekoms Kalvarijoje įrengė Regioninis atliekų tvarkymo centras, todėl Savivaldybė neturėjo papildomų išlaidų, o gyventojams šiukšlių išvežimo mokestis irgi nebuvo padidintas.
R. Eidukaitį nustebino klausimas, ar nekyla problemų dėl kartu su žaliosiomis atliekomis suverčiamų buitinių šiukšlių.
„O kam jas kartu versti, jei greta stovi konteineriai mišrioms atliekoms?“ – nusistebėjo R. Eidukaitis.
Panevėžio savivaldybė tokių konteinerių mieste nedrįsta statyti motyvuodama menka gyventojų kultūra. „Panevėžio specialiojo autotransporto“ direktoriaus pavaduotojo Rolando Ramūno teigimu, prieš keletą metų pastačius keletą tokių konteinerių į juos kartu su lapais ir žole pradėti versti seni baldai ir kiti išmetami rakandai.
Su pažeidėjais „elgsis protingai“
R. Ramūnas sutinka, kad ir maišų žaliosioms atliekoms politika Savivaldybei nepasiteisino. Užuot juos pirkę, daugiabučiai namai žaliąsias atliekas verčia į krūvas viešosiose vietose, dažniausiai prie konteinerių. Už jų išvežimą iš biudžeto įmonei „Panevėžio specialusis autotransportas“ sumokama papildomai.
Savivaldybės administracijos vadovai pripažįsta suvokiantys, kad žaliųjų atliekų tvarkymas šiuo metu – aklavietėje.
Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vyžinto teigimu, kaip miestui tvarkytis su lapais, bus sprendžiama kitą savaitę.
Atrodo, Savivaldybė susivokė, kad brukdama daugiabučiams maišus miestui padarė meškos paslaugą. R. Vyžintas patvirtino, jog Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriui duotas nurodymas pastebėjus į krūvas žaliąsias atliekas verčiančius šlavėjus „elgtis protingai“.
Reidus, kaip mieste laikomasi švaros ir tvarkos, rengiantys Savivaldybės specialistai pripažįsta, jog baudos gresia žaliąsias atliekas išpylusiesiems viešosiose vietose – prie gatvių, parkuose, kitose žaliosiose zonose. Tačiau į prie konteinerių lapus pilančiuosius bus žiūrima atlaidžiai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
