Vilniaus vaikų darželiai – viena sričių, kuriose visiškai negalioja pasiūlos ir paklausos dėsniai. Savivaldybė negali patenkinti visų norinčiųjų patekti į darželį prašymų, o privatus verslas nesiveržia užimti šios nišos.
Kiek vietų trūksta darželiuose, negali pasakyti ir pati sostinės savivaldybė. Galima tik apgraibomis spręsti pagal statistiką. Šiuo metu Vilniaus mieste veikia 125 savivaldybei priklausantys darželiai ir lopšeliai, kuriuose ugdoma apie 25,6 tūkst. mažamečių. Statistikos departamento duomenimis, 2006–2011 m. sostinėje gimė 40 tūkst. vaikų.
Taigi norint padidinti darželių trūkumo problemą būtų galima sakyti, kad į darželius netelpa daugiau nei 14 tūkst. vaikų. Tačiau realiai šis skaičius yra mažesnis. Mat dalis šių vaikų dar nėra sulaukę nė metų. Kitus tėvai namie augina ir iki dvejų metų ar dar ilgiau. Tretiems samdomos auklės. Ketvirtus prižiūri seneliai – tėvai sąmoningai neleidžia vaiko į darželį.
Ugdyti vaikus nesiveržia ir privatūs darželiai. 30 Vilniaus privačių darželių praėjusiais metais lankė 1,1 tūkst. mažamečių. Nors per praėjusius metus darželių skaičius išaugo keleriopai, nes buvo supaprastintos higienos normos ir patalpų reikalavimai, esamos sąlygos dar netenkina verslo atstovų.
Dėl savo vaikų
Vilniaus miesto savivaldybė yra paskaičiavusi, kad jai priklausančiuose darželiuose vieno vaiko priežiūra, neskaičiuojant išlaidų maistui, kainuoja apie tūkstantį litų. Tuo metu privačiuose ir veiklą oficialiai vykdančiuose vaikų darželiuose kainos svyruoja nuo 800 iki 1 500 litų per mėnesį. Dalį verslininkų išlaidų padengia savivaldybė – vieno vaiko ugdymui per mėnesį skiriamas 212 litų krepšelis (2 550 litų per metus).
Atrodo, jog privačių vaikų darželių steigimu suinteresuoti ne pelno siekiantys verslininkai, o vaikus auginančios mamos. Mažiausiai trečdalis privačių darželių įrengti namie.
Praėjusių metų vasarį nuosavame name Baltupių mikrorajone darželį įsteigusi Zita Pavilonytė šiuo metu yra atsakinga už 30 auklėtinių. Moteris teigia, kad jei neaugintų savo vaikų, vargu ar ryžtųsi steigti darželį: „Šiuo metu man jis apsimoka tuo, kad kartu galiu prižiūrėti savo vaikus. Apie pelną kol kas negalvoju ir neskaičiuoju.“
Privačiame būste darželį įkūrusi moteris skaičiuoja išleidusi 150 tūkst. litų – tam, kad patalpos atitiktų higienos reikalavimus, reikėjo remonto, nemažai atsiėjo baldai, žaidimų aikštelė. Moteris skaičiuoja, kad investicijos atsipirks ir pelną bus galima skaičiuoti po penkerių metų. Nuo šių metų rugsėjo darželio vadovė planavo plėstis – steigti naują grupę senamiestyje, tačiau turimos patalpos neatitiko reikalavimų, o naujų patalpų nuoma smarkiai padidintų paslaugų įkainius.
Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Audronė Kancė aiškino, kad daugiausia problemų sukelia reikalavimai dėl ploto – vienam vaikui turi būti skirti mažiausiai 4 kv. m, neskaitant administracinių patalpų. „Darželius steigiantys asmenys negali orientuotis į dideles grupes. Sakykime, norint priimti 15 vaikų, jų ugdymui reikalingas plotas negali būti mažesnis nei 60 kv. m. Tinkamų patalpų nuomai sunku rasti, o jei nusprendei darželį steigti namie, esi priverstas tenkintis mažesniu vaikų skaičiumi, kartu ir menkesnėmis pajamomis“, – teigė A. Kancė, prieš penkerius metus pati įkūrusi darželį.
Bene sunkiausia atitikti maisto ruošimo reikalavimus. Jei vaikų darželio steigėjai ruošiasi vietoje ruošti maistą, privalu įrengti pramoninę virtuvę. Reikalavimai jai šiuo metu vienodi tiek mažos grupės vaikų darželiui, tiek restoranui. Todėl virtuvės įranga sudaro didelę dalį visų investicijų.
Sostinės valdžia skelbia, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų ar vietų jose trūkumo problema turėtų būti išspręsta per kelerius metus. Šiemet iki metų pabaigos vaikų darželiai pasiūlys papildomas 840 vietų. Tolesniuose planuose – 200 vaikų talpinantis darželis Perkūnkiemyje, ikimokykliniam ugdymui pritaikyta mokykla Viršuliškėse, kur turėtų atsirasti vietų 240 vaikų, taip pat planuojama statyti darželį Santariškėse.
