Savęs žudymas dėl laikino malonumo

Žmogus tikriausiai vienintelis gyvis žemėje,
sugebantis save pasmerkti lėtai ir kankinamai mirčiai. Kas kitas galėtų mėgautis
užnuodytu maistu, gerti kenksmingą vandenį, žinodamas, kad dėl to jis pamažu
merdėja? Kiekvienoje gyvoje ląstelėje yra užkoduotas savisaugos instinktas.
Tačiau žmogus sugeba tą instinktą užslopinti ir pasinerti į mirtį nešančius
malonumus.

Narkotikų poreikį skatina įsitikinimas, kad iš gyvenimo reikia paimti viską. Psichologai pastebėjo, kad nemažai paauglių narkomanų kilę iš pasiturinčių šeimų. Tokie vaikai ieško būdų gauti tai, ko nesugeba jiems duoti tik materialine gerove besirūpinantys tėvai. Dažnas paauglys tiki, kad užtenka vienos dozės, ir gyvenimas vėl nušvis visomis vaivorykštės spalvomis. Priklausomybė nuo narkotikų dažnai atsiranda ir dėl vaikystėje patirtos agresijos.

Narkotikai – tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ir euforiją, o vėliau – fizinę ir psichologinę priklausomybę. Šios medžiagos paveikia svarbiausias psichines veiklos funkcijas: emocijas, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą, suvokimą ir jas keičia.

Įvairių narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes.

Vartojimo pasekmės priklauso nuo narkotinių medžiagų, pvz., ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų; stimuliatoriai amfetaminai padidina jautrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra.

Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika. Nuo ekstazio atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. Ekstazis gali būti kepenų irimo priežastis. LSD nuolatinis vartojimas lemia visų psichikos ligų paūmėjimą, paranojos vystymąsi. Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.

Ne mažiau opios ir socialinės vartojimo pasekmės. Vartojant narkotikus smarkiai pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus. Be to, yra akivaizdus narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys.

Artimieji gyvena streso ir nerimo kalėjime. Kiekvieno šeimos nario gyvenimas tampa vis labiau priklausomas nuo žmogaus, vartojančio narkotikus, būsenos.

Šeimos nariai turi išmokti gyventi taip, kad galėtų būti laimingi.

Vilniaus toksikologijos klinikos specialistai pirmiausiai siūlo pagalbą sergančio priklausomybe nuo narkotikų artimiesiems. Jei priklausomo žmogaus šeimai pagalba efektyvi, galima tikėtis gerų rezultatų ir gydant pačius narkotikų vartotojus.

Pirmasis žingsnis išsivadavimo link turėtų būti žengtas mintyse – reikia stipraus pasiryžimo. Jeigu vartojantysis narkotines medžiagas pats nepasiryš atsisakyti žalojančio potraukio, niekas negalės jam padėti. Žinoma, tai labai sunkus žingsnis – ne kiekvienas sugeba pripažinti, kad jam reikalinga pagalba, kad gyvenimas slysta iš po kojų ir jis negali to suvaldyti, sunku pripažinti, kad iki šiol buvo gyventa iliuzijomis. Todėl labai svarbi pagalba iš šalies. Nesvarbu, ar tai būtų naudingi patarimai, paskatinimai, ar tiesiog draugiškas padrąsinimas ir palaikymas – dažniausiai žmogui tiesiog reikia, kad jis nesijaustų vienišas.

Žengus pirmąjį žingsnį ne mažiau svarbu pasirinkti patikimą gydymo įstaigą, kuri pasirūpins ne tik fizine, bet ir dvasine besigydančiojo sveikata, nes narkotikai žaloja ne tik kūną, bet ir dvasią. Vilniaus toksikologijos klinikoje dirba gydytojai, žinantys, kaip padėti. Ten kiekvienas pasiryžusysis gydytis ras ne tik patikimą medicininę ir psichologinę pagalbą, bet ir nuoširdų žodį, draugišką apkabinimą – viską, kas padėtų vėl išvysti prarasto gyvenimo žavesį.